Seimas aiškina, kad nespėja pakeisti įstatymų ir Konstitucijos. Tačiau visuomenės interesams atstovaujantys žmonės neabejoja: meras turi būti renkamas tiesiogiai. Ir kuo greičiau.

Liutauras Varanavičius, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas, kurį 2007-aisiais "Kauno dienos" skaitytojai buvo išrinkę naujųjų Kauno lyderių rinkimų nugalėtoju:

– Taip, vienareikšmiai atsakau – mero rinkimai turi būti tiesioginiai. Be to, merui turi būti suteikta daugiau galių. Juk turime puikių pavyzdžių, kai savivaldybėse dirba plati koalicija ir meras jaučiasi tvirtai – tuomet nuveikiama daug gerų darbų miestui. Toks pavyzdys yra Druskininkų meras.

Nors partijoms patogu tampyti merą už vadelių, bet tokiu atveju jo atsakomybė tampa neaiški. Suprantama, partijos nenori atsakomybės už miesto reikalus, bet kartu nenori ir nepriklausomo, stipraus mero. Todėl ir neskuba įteisinti tiesioginių mero rinkimų. Tačiau ne visi Seime tam priešinasi – abi liberalios valdančiosios koalicijos partijos, kiek žinau, stipriai palaiko šį visuomenės reikalavimą, kuriam, beje, priešinasi konservatoriai. Manau, kad balsavusieji už konservatorius turėtų juos spausti bet kuria proga. Aš tikiu, kad nugalės sveikas protas, ir gyventojai patys rinks savo miestų merus.

Zenonas Šalna, Aleksoto bendruomenės centro pirmininkas:

– Meras, visų pirma, yra miesto vadovas. Deja, vadovauti miestui jį deleguoja ne gyventojai, o partijos – taip meras tampa jį delegavusios partijos politikos vykdytoju. Tuo tarpu partijų reitingai ir miestuose, ir šalyje labai žemi, nes partijų tikslai menkai atitinka miesto gyventojų lūkesčius. Todėl žmogus, siekiantis tapti meru, pirmiausia, turi turėti tokį savo veiklos tikslą ir planą jam pasiekti, kuris nesikirstų su gyventojų lūkesčiais. Tad tik patys gyventojai gali išsirinkti jiems labiausiai tinkamą merą.

Kęstutis Čilinskas, teisininkas, Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas:

– Taip, merą turi rinkti patys žmonės, tačiau tam reikalingas politinis sprendimas. Merai dabar realiai turi didelę valdžią, nors juridiškai taip nėra. Jie turi ir didelę įtaką, nes miesto tarybų nariai susiskirstę pagal įvairius interesus, tvarkosi savo reikalus ir tokioje situacijoje meras tampa labai įtakingas. Norint, kad merą rinktų patys gyventojai, reikėtų, visų pirma, juridiškai sutvarkyti mero kompetencijas, jas labai aiškiai atskirti. Be to, gyventojai, nerinkdami mero, dabar neturi jokios įtakos, kad jis atsirastų šiame poste. Atvirkščiai – meras daro įtaką miestiečių gyvenimui.

Kodėl delsiama priimti sprendimą dėl tiesioginių mero rinkimų? Manau, kad bijoma visuomenės kandidato. Juk politikams, kiekvienai iš partijų yra geriau, kol turi galimybę nulemti mero kandidatūrą. Jiems taip patogiau, nei gyventojai į mero kėdę pasodintų politikams nežinomą žmogų. Partijos supranta, kad taip praras įtaką merui. Ne paslaptis, kad dabar per merus ir įvairius sandorius papildomi ir partiniai biudžetai. Tad dėsninga, kad partijos nori turėti nuo jų, o ne nuo visuomenės priklausomą merą.

Tiesioginiams merų rinkimams reikalingi projektai jau seniai priimti ir net aprobuoti Seime. Net ir dėl Konstitucijos pakeitimo buvo parengtas projektas – pats dirbau Konstitucijos pakeitimo komisijoje. Deja, nėra politinės valios šiam klausimui užbaigti. Tiesa, Konstitucinis Teismas dar nenustatė, kad meras turi būti renkamas tiesiogiai, bet, pavyzdžiui, minėtas teismas yra nustatęs, jog visuomeninės organizacijos gali dalyvauti savivaldos rinkimuose, tačiau partijos iki šiol vis vien nepriima šio sprendimo, ignuoruodamos Konstitucinio Teismo sprendimą. Tai ko stebėtis, kad tos pačios partijos nepriima sprendimo ir dėl tiesioginių mero rinkimų? Manau, visuomenė turėtų būti aktyvesnė, keldama šį klausimą, tačiau visos parašų rinkimų akcijos yra labai sudėtingos ir varginančios.