.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Sunku pasakyti, ko daugiau – aiškumo ar sumaišties – į mūsų ir taip kiek sumišusią kasdienybę įnešė švietimo, mokslo ir sporto ministro pasvarstymai dėl galimybės mokinius bent dviem savaitėms grąžinti į klases. Nuskambėjo jie tarsi rekomendacija savivaldai, tačiau pastarajai primetant ne tik teisę spręsti, kaip po birželio 1-osios dirbs bendrojo lavinimo mokyklos, bet ir atsakomybę už galimus padarinius.
Vos prasidėjus nuotoliniam mokymosi etapui, tiek mokytojams, tiek mokiniams naujas mokymo(si) būdas atrodė toks svetimas ir neįprastas, kad perspektyva atrasti vakciną kokioje Lietuvos laboratorijoje atrodė tikresnė nei galimybė kažko išmok(y)ti kartą per savaitę pabendravus virtualiai. Tačiau suvokimas, kad laikinumas šįkart užtruks ilgėliau, į abi ugdymo fronto puses atėjo tuo pačiu greičiu kaip ir augantis infekuotųjų skaičius. Pedagogai įvaldė virtualiųjų konferencijų programas, susitaikė su naująja dienotvarke, nesiliaujančia laiškų ir žinučių nuo mokinių bei jų tėvų tėkme, perprato virtualiąsias mokinių gudrybes ir ramiai dirbo tunelio gale žvelgdami į išganingąją birželio 1-ąją, kai force majeure anksčiau nei turėję pasibaigs šis keistasis mokymosi pusmetis. Viltis susitikti mokykloje dar šiais mokslo metais prasprūsdavo tik neatsargiuose pokalbiuose, tyliai mintijant apie tokių akistatų pavojų. Sprendžiant iš mokymosi intensyvumo, ugdymo režisieriai menkai tikėjo, kad procesas dar šiais mokslo metais sugrįš į įprastus vietos ir laiko erdves.
Perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas.
Panašu, nelabai tiki ir dabar, kai viena po kitos savivaldybės pradeda skelbti savus sprendimus nebeatverti mokyklų. Mokytis iki birželio 1-osios ar savaite kita ilgėliau – labiau finansinis reikalas, gi perspektyva suginti visus į uždaras patalpas, – higienos, sveikatos, galiausiai, gyvybės klausimas. Geriausia, ką šiandien galėtų daryti ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis, mokyklos ir jų steigėjai, – palikti status quo ir kibti labai rimtai ruoštis naujiems mokslo metams. Kol laboratorijose verda dar tik galimų vakcinų nuo COVID-19 mišiniai, o epidemiologai prognozuoja naujas epidemijos bangas, pats laikas galvoti apie chaosą, kuris kiltų, jei į naujai realybei nepritaikytas mokyklas suplūstų minios vaikų ir mokytojų, perpildytose klasėse būtų bandoma laikytis saugaus atstumo ar kartojant svetimas klaidas įvestas mokymasis slenkančiu grafiku.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Žinau, ką renku“ debata...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Arinos ir V. Čeplinsko paroda...
-
Simboliškai „išlaisvinti...
-
Iniciatyvos „4 milijonų Lie...
-
Kandidatų į prezidentus deba...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Nusilenkti MamaiDraugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename10Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...