Rusija yra supervalstybė dėl savo branduolinio arsenalo, gebėjimo nukreipti savo karinę galią, kultūrinės įtakos, energijos išteklių eksportuotojos vaidmens, JT Saugumo Taryboje turimos veto teisės, visame pasaulyje veikiančių žvalgybos tarnybų ir kibernetinių pajėgumų.

Vis dėlto šis šlovingas įvaizdis panašesnis į parodomuosius kaimus, esą specialiai pastatytus kunigaikščio Potiomkino, jam siekiant padaryti įspūdį Jekaterinai II.

Rusijos karinė galia atrodo įspūdinga – bet tik kol jos priešininkai yra silpni. Ji toli gražu neprilygsta Kinijai arba Jungtinėms Valstijoms. Rusija pajėgi užpulti arba bauginti mažesnes kaimynes, bet iš tikrųjų jos tikroji galia priklauso nuo Vakarų vienybės stygiaus ir silpnumo.

Ir šis veiksnys blėsta. JAV karinis dalyvavimas Europos rytinėje dalyje yra rekordiškai aukštas. NATO ir Europos Sąjunga bendradarbiauja kaip niekad anksčiau. NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija atsikratė savo vangumo. Aišku, vis dar reikia nuveikti daugiau, bet transatlantinis Aljansas dabar turi rimtų pajėgumų, pratybų ir planų, kad galėtų ginti Rusijos grėsmę patiriančių šalių teritorijas. Beje, visa tai atsirado ne dėl Vakarų karo kurstytojų ir prekeivių ginklais lobizmo, o kaip reakcija į nuoseklų, priešingų rezultatų atnešantį Kremliaus žvanginimą ginklais.

Daug baimės keliančios Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos atrodo grėsmingos. Tačiau šie metai joms buvo apverktini, ypač karinės žvalgybos tarnybai GRU, įspūdingai nevykusiai pamėginusiai Solsberyje nužudyti Sergejų Skripalį. GRU pavyko sukompromituoti Britanijos šnipus, nesugebėjusius apsaugoti pono Skripalio – vertingo veikėjo. Tačiau rezultatas buvo pagal savo mastą precedento neturintis ir vieningas Rusijos žvalgybos pareigūnų išvarymas abipus Atlanto.

Be to, negrabių žudikų diletantų palikti pėdsakai suteikė labai vertingos informacijos apie slaptuosius metodus, Rusijos naudojamus su priedanga veikiančių agentų tapatybėms sukurti. Šie duomenys reiškia, kad 2019-ieji šnipų gaudytojams Vakaruose tikriausiai bus darbingi metai.

Panaši padėtis – ir energetikos srityje. Šiuo metu Rusija yra viena pagrindinių naftos eksportuotojų kartelio OPEC veikėjų. Tačiau ši organizacija nebėra veiksminga. Jai stinga drausmės ir kontroliuojamos rinkos dalies, kad galėtų sukelti kainas mažindama gavybą.

Dujų fronte Rusija turi truputį daugiau priežasčių švęsti, ypač kai bus nutiestas „North Stream 2“ – antrasis vamzdynas Baltijos jūroje, žlugdysiantis Ukrainos tranzito verslą ir turtinsiantis Rusijos bičiulius Vokietijoje.

Tačiau dienos, kai pusė Europos drebėjo prieš „pasibjaurėtiną dujininkę“ Rytuose, jau baigėsi. Rusijos įprotis naudotis energetikos ginklu prieš savo kaimynes paskatino Europos šalis diversifikuoti tiekimą, pagerinti saugyklas, padidinti skaidrumą ir sustiprinti savo jungčių tinklą. Europos Komisija panaudojo prieš „Gazpromui“ savo grėsmingas antimonopolines galias. Dabar Rusija yra perėjusi į gynybą.

Kremliaus mėginimas naudotis savo Bažnyčios įtaka irgi pasirodė duodantis priešingų rezultatų. Dabar Ukraina turi suvienytą nacionalinę ortodoksų Bažnyčią, pavėluotai, bet ryžtingai atsikračiusia kanoninės priklausomybės nuo Maskvos.

V. Putino samprotavimai apie būtinybę reguliuoti repo muziką tik pabrėžia Brežnevo laikais dvelkiantį jo atotrūkį nuo tikrovės.

Tarp atlikėjų, pastaruoju metu turėjusių atšaukti savo koncertus dėl policijos spaudimo arba grasinimų smurtu, yra pop pankų grupė „Frendzona“, hiphopo atlikėjas Allj (tikrasis vardas – Aleksejus Uzeniukas) ir repo žvaigždės Monetočka (Jelizaveta Gyrdymova), GONE.Fludd (Aleksandras Smirnovas) bei Husky (Dmitrijus Kuznecovas) – 25 metų dainininkas, daugiausiai dėmesio skiriantis korupcijai, policijos žiaurumui ir skurdui.

Mano patarimas 2019-iesiems – atkreipti dėmesį į jaunuosius rusus, tokius kaip šie. Kad ir ką galvotumėt apie jų muziką, šių atlikėjų žinia sukelia didelį atgarsį Rusijoje. Tuo tarpu Kremliaus melodijos vis labiau įgrista.