Quantcast

Nuotoliniai patriotai

Artėja visuotinis šaukimas į karinę tarnyba. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pranešė, kad ateinantį rudenį prioritetine tvarka Seimas svarstys galimybę įteisinti visuotinį šaukimą, o ne, pasak L. Kasčiūno, loterinį, koks yra dabar.

Loterija yra loterija. Burtai ištraukti. Sveikiname, jums nereikės rengtis tėvynės gynybai. „Valio!“ – apsidžiaugia vaikinas. Įsidėmėkime – nemenka dalis tokių džiūgaujančių jaunuolių gana nuoširdžiai save laiko patriotais.

Jie yra nepalaužiami gero gyvenimo patriotai. Jie galvoja, kad geras gyvenimas turi turėti gerą kariuomenę, kuri su viskuo gerai susitvarkys savo gerais būdais. Gerai apmokyti geri kariai atakuos gerai nutaikytomis raketomis ir taikliai šaudys gerai išmokyti gerų instruktorių ir gerai apgins sienas, kad negeras priešas nepridarytų negerų dalykų ir viskas gal bus gerai ir toliau galėsime gerai gyventi ir siekti savo gerų tikslų gerame gyvenime ir geroje Lietuvoje, gerai kuriančioje gerą ateitį ir gerovės valstybę.

Gerieji patriotai norėtų tikėti, kad jau turėtų būti išrastas kažkoks išmanus būdas priešintis saugiai, nerizikingai, taip, kad gerieji patriotai nenukentėtų.

Kiek yra gerųjų patriotų, apytiksliai galima spėti iš to, kad, kaip pranešama, Lietuvoje nuolat mažėja savanoriškai pasiryžusių atlikti tarnybą gretos. Paaiškėjo, kad net grėsmės Ukrainoje akivaizdoje nepavyksta į tarnybą prikviesti nustatyto skaičiaus jaunuolių, taip pat į tarnybą neateina ir privaloma tvarka šaukiami jaunuoliai.

Štai kodėl, pranešęs apie planus ateinantį rudenį Seime svarstyti galimybę įteisinti visuotinį šaukimą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto strategas tarsi ramino: bus labai ilga diskusija. Žodžiu, nesinervinkite, berniukai, čia dar tik svarstymai, dar laukia netrumpas kelias. Suprantama – jaunimas jautrus. Su juo reikia elgtis diskretiškai. Negalima labai išgąsdinti, nes jaunuoliai ims ir išsilakstys po londonus ir amsterdamus ir taps nuotoliniais patriotais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vatnykui

vatnykui portretas
1935 m. kvalifikuotas darbininkas per valandą vidutiniškai Lietuvoje uždirbdavo 1,04 lito, Latvijoje – 1,33 lito, Estijoje – 0,62 lito. Daugelyje Europos šalių darbininkai uždirbdavo daugiau, tačiau realus uždarbis, atsižvelgus į palyginti žemas Baltijos šalių prekių ir paslaugų kainas, viršijo Vakarų Europos rodiklius. Pvz., Latvijoje realus uždarbis buvo aukštesnis negu Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. Maisto prekių kainos 1937 m: 1 kg kiaulienos – 1,40 Lt, 1 kg jautienos – 0,65 Lt, 1 kg rūkyto kumpio – 1,85 Lt, 10 vnt. kiaušinių – 0,85 Lt, 1 l grietinės – 0,95 Lt, 1 l pieno – 0,15 Lt, 1 kg cukraus – 1 Lt, 1 kg bulvių – 0,04 Lt, 1 kg sviesto – 2,60 Lt, 1 kg juodos ruginės duonos – 0,25 Lt ir pan.

Anonimas

Anonimas portretas
..pagrindas ;Lietuva butina !!! ginti nuo kacapu-laptiozniku.

ekspertui

ekspertui portretas
tu durnelis. Tiek rusų visam pasaulyje nebuvo kad sukomplektuoti 550 divizijų . Stalinas tiek turėjo 1940 1941 metais. Bet esmė ne vitkauskas v. Kurio buvimą raudonu agentu tu gali įrodyti ne bezdalais bet dokumentais. labai jau keista - agentas savanoriu kovojo prieš lenkus ir bermontininkus. Ir dasitarnavo iki generolo. Bet vyriausias kariuomenės vadas buvo smetana. Va tas tikrai agentas. Vietoj įsakymo kariuomenei gintis pabėgo į užsienį. Kas dėl kareivių grobimo - labai galėjo būti. Nes sralinas užpuolimai būt sugalvojęs rimtesnę priežastį. Pvz Suomiai jo sumanymu patys užpuolė SSSR.Toliau - jei gintis tai kažko Lietuvoje trūko? Ko nebuvo gynybai? 1941 metais sralinas jau turėjo, be gyvos jėgos, 24 000 tankų, iš jų apie 4 000 naujausių - KV ir T34. , 17 000 kovos lėktuvų ir t.t. (žukovo duomenys). Net suomius užtraukė. su visu maneržeimu. Kuris dabar Rusijoj iki Viipuri.
VISI KOMENTARAI 38

Galerijos

  • Aikštei reikia konkretumo
    Aikštei reikia konkretumo

    Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...

    5
  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
Daugiau straipsnių