.png)
- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Juodelienė
Savaitgalį per Lietuvą nušurmuliavusiomis abiturientų išleistuvėmis tūkstančiams jaunų Lietuvos Respublikos piliečių de facto baigėsi vaikystė.
Nors retas kuris gali mėgautis finansine nepriklausomybe nuo tėvų, sprendimus dėl artimiausios ateities, Y karta linkusi priimti pati. Šie sprendimai nemenka dalimi nuspėjami ir ne patys šviesiausi likusiai bendruomenės daliai. Kodėl, paaiškina mažytis buitinės sociologijos seansas: tereikia apklausti skirtingų sluoksnių ir gebėjimų buvusius dvyliktokus.
Paklausti apie tolesnius pasirinkimus, mažne pusė jų prabyla apie pasirengimą kraustytis į užsienį. Ir ne vien studijuoti. Arba ne šiandien – po studijų Lietuvoje. Akivaizdu, kad tėvų, senelių ir vyriausybių pastangos dirbtinai sulaikyti šiuos jaunuolius beprasmės.
Nors pagrindine emigracijos priežastimi mėgstama vadinti esą sunkiai pakeliamas savirealizacijos sąlygas Lietuvoje, šiems (nebe)vaikams gyvenime svarbu toli gražu ne vien minimalios mėnesinės algos dydis. Į oksfordus jaunuolius išgabenantys lėktuvai primena išklerusius autobusus, kuriais su pora dolerių ir keliomis konservų skardinėmis krepšyje į Vakarus leidosi jų tėvai. Abu atvejus sieja savotiškas nuotykio troškulys, noras užkariauti pasaulį. Anuomet ta pergalė asocijavosi su įveiktu Eifelio bokštu ar patirta bohemiškos Prahos atmosfera, o dabar reikia karjeros užsienio kompanijoje.
Kiek nori programų gali kurti vyriausybininkai ir (ne)aukštosios mokyklos, tačiau akivaizdu, kad nuo baigtinės ne tik fizinės, bet ir dvasinės emigracijos drąsų šių dienų jaunuolį gali sulaikyti tik subjektyvios priežastys, neišmatuojamos nei pinigais, nei karjeros pasiekimais. Suvokimas, kad it koks prof. Liudas Mažylis poros milijonų širdis gali laimėti ir gyvendamas gimtinėje. Kad asmenines ambicijas labai lengva atmiešti patriotizmu – elgtis taip, kaip elgėsi toli gražu ne pavieniai tarpukario Lietuvos kūrėjai, rinkęsi ne trokštamą specialybę, bet tą, kurios reikia jaunai respublikai. Arba kad fizinė emigracija – kaip terminuota darbo sutartis, kuri vieną dieną pasibaigs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Serialo „Ne tau, Martyna!...
-
Įkurta kairioji partija „KA...
-
Rezervo kariai atvyko į kari...
-
Profesinių sąjungų eitynės...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Sunkvežimių eilė link Medin...
-
Juoda – tai baltaJungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrioPotvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...