Įdomybių netrūks ir sportinėje dalyje, kur mums svarbiausi bus lietuviški akcentai. Nepriklausomai Lietuvai tai bus tik vienuoliktosios vasaros žaidynės iš 33-ejų įvykusių. Šiuolaikines olimpiadas imta rengti dar iki mūsų valstybės oficialaus atkūrimo 1918 m. Vėliau, per sovietinę okupaciją, lietuviai neturėjo nė teorinės galimybės atstovauti savo šaliai. Tiesa, būta ir žaidynių, kai Lietuva tiesiog nepasinaudojo dalyvės teise. 1932 m. Los Andžele mūsų atstovai nestartavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Politinės priežastys užkirto kelią ir į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne.

Dabartiniai laikai taip pat suteikia minčių pamąstymui. Pastarosiose žaidynėse 2021-aisiais Tokijuje Lietuva pasirodė itin silpnai. Iš 42 sportininkų vienintelį medalį iškovojo tik penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šiemet situacija kiek palankesnė. Nors ir vėl nematysime mūsų vyrų krepšinio rinktinės, į Paryžių pirmą kartą pateko 3x3 krepšinio trijulė. Medaliai realiai pasiekiami gerai dešimčiai mūsų delegacijos atstovų – nuo tradicinių lietuviškų kozirių disko metimo sektoriuje, plaukimo baseine ar irklavimo trasoje iki breiko aikštelės. TOK eksperimentas į žaidynių programą įtraukiant šią šokių atmainą lietuviams neabejotinai išėjo į naudą. Žvelgiant į medalių perspektyvas iki geriausios metų Lietuvos sportininkės vardo labai laiku priaugo Dominika Banevič, tapusi viena pagrindinių savo rungties favoričių Paryžiuje. Tiesa, tokiais olimpiniais eksperimentais reikėtų suskubti pasinaudoti, nes įprastai jie ilgai nesitęsia. Lengva ranka iš Paryžiaus olimpinės programos išbrauktų beisbolo, softbolo ir karatė atstovai galėtų tai paliudyti.