Sulaukėme: subūrę bendraminčių ratelį Lietuvos diplomatai atviru laišku bando įtikinti Nyderlandų gyventojus, kad Rytų europiečiai prisideda prie jų šalies ūkio augimo ir neatima darbo iš olandų.

Epistolinį žanrą ES naujokių diplomatai pasirinko negalėdami nereaguoti į Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų partijos akciją – interneto svetainėje atverstą virtualią skundų knygą, kurioje kiekvienas olandas gali išlieti įtūžį dėl europiečių iš Rytų.

"Ar jus erzina Vidurio ir Rytų Europos imigrantai? Ar praradote darbą dėl lenko, bulgaro, rumuno ar kito Rytų Europos gyventojo? Mes norėtume sužinoti tai iš jūsų", – toks tekstas buvo skelbiamas Laisvės partijos interneto svetainėje.

Atsakydami į tai Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos ambasadoriai pakvietė Nyderlandų politikus ir visuomenę atsiriboti nuo šios akcijos. Kaip argumentą priminė vieną iš ES vertybių – laisvą asmenų judėjimą.

Savotiškas tas bandymas priversti mus pamilti. Desperatiškas.

Ar diplomatiškų mūsų ambasadorių formuluočių užteks, kad olandai, garsėjantys savo laisva dvasia ir liberalumu, imtų nebematyti problemų ten, kur jų iš tikrųjų esama? Juolab kad jų yra ne vien Nyderlanduose. Ir Jungtinėje Karalystėje, ir Airijoje, Norvegijoje – visur, kur galima rasti emigrantų iš Lietuvos.

Yra ne viena priežastis, kodėl gyvenimu ar oru nepatenkinti olandai, britai ar norvegai galėtų manyti, kad jį erzina lietuviai.

Toje Lietuvoje, kuri prasideda kitapus valstybinės Lietuvos sienos, tikrai ne vieni angelai. Vidaus reikalų sistemos atstovai ne kartą yra šnipštelėję: emigrantų sugrąžinimas labai pablogintų kriminogeninę padėtį Lietuvoje.

O ir dirbti mes sutinkame už mažesnę algą nei vietiniai. Dirbame nuoširdžiau nei dažnas jų (ir nei patys dirbome Lietuvoje), dažnai nepaisydami savo kūno poreikių ilsėtis. Atsidūrę ten bandome įsitvirtinti suprasdami, kad tai galime padaryti tik dabar arba niekada. Tik Norvegijoje, Airijoje – į Lietuvą nevykėlis juk negrįši.

Kita vertus, vietos gyventojų priešiškumas atvykėlių atžvilgiu – jokia išskirtinė mūsų tautos problema. Olandų radikalų pradėta kampanija primena pokalbį, nugirstą Vokietijos Frankfurto prie Oderio mieste: "Girdėjai, pavogė Smidtų dviračius – po nakties dingo." – "Tu matai... Tai lenkai, ne kitaip." Lenkų, kaip visų problemų šaltinis, stereotipas šio pokalbio dalyvėms buvo stipresnis už suvokimą, kad "tie lenkai" užaugina žąsų Kalėdoms, prisiuva vilnonių liemenių ir pigaus apatinio trikotažo, kuriuo abi moterėlės apsirūpindavo kitapus upės esančioje Lenkijoje.

Visuomenėje, kur tvyro įtampa, visada bandoma rasti iešmininkus. Viduramžiais vieni buvo kalti dėl maro, vėliau – kiti dėl to, kad dėl savo verslumo sugebėjo išlikti nepaliesti ekonomikos krizių. Šiandien tūlas Lietuvos meras didžiuojasi siųsdamas buldozerius griauti tokių iešmininkų namų, kurie kažkodėl yra labiau neteisėti nei pilaitėmis virtę nameliai kolektyviniuose soduose.

Žinoma, norint visada galima nusispjauti ant svetimtaučių kuriamos BVP dalies, kultūrų įvairovės teikiamos naudos bendruomenei, juos padaryti atsakingus už kriminogenines problemas.

Gebėjimas sugyventi kartu, nežeminant, nepabrėžiant akivaizdžių, fiziškai matomų skirtumų, vadinasi tolerancija. Ar ne paradoksas, kad mes, savoje šalyje turintys daugybę problemų dėl netolerancijos kitaip mylinčių, kitaip atrodančių, kitaip mąstančių, rinkimuose už kitus balsuojančių atžvilgiu, šiandien patys atsiduriame netoleruojamųjų kailyje?

Galimybė savo kailiu patirti, ką reiškia būti kitokiam nei dauguma, veikiausiai padės mums nugalėti šiuos stereotipus daug veiksmingiau nei už ES pinigus piešti plakatai, susukti dokumentiniai filmai ar nevaikiški žaidimai mūsų vaikams. Visi skirtingi, visi lygūs, kaip mokė socialinė reklama. Primenant šį šūkį olandams, verta jį vėl pakartoti ir sau.