Be to, tyrimas parodė, kad svarbi visuomenės nuostata yra ir moralinių principų vaidmuo politikoje – dauguma gyventojų tikisi, kad politikai sprendimus priimtų vadovaudamiesi vertybėmis, net jei tai prieštarauja partiniams interesams.
Asmeniniai prioritetai
Tyrėjai pastebi, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai dažniausiai kaip vieną svarbiausių problemų mini ekonomiką (59,2 proc.), o didžiausias pajamas gaunantys – gynybą (47,2 proc.). Sveikatos apsauga labiausiai akcentuojama vidutinių pajamų grupėse – 52 proc. respondentų.
Pagal išsilavinimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys dažniau mini gynybą (54,2 proc.), o profesinį ir vidurinį išsilavinimą įgiję – ekonomiką (56,2 proc. ir 54 proc. Sveikatos tema santykinai labiausiai akcentuojama tarp aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių respondentų – 49,7 proc., reikšminga ir tarp universitetinį išsilavinimą įgijusių gyventojų – 46,3 proc.
KTU SHMMF tyrėjas dr. Vytautas Valentinavičius, atkreipia dėmesį, kad požiūris į nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimus siejasi su respondentų asmeniniais prioritetais.
Tie, kurie kaip prioritetą įvardijo dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, dažniau nei vidutiniškai mini gynybą tarp trijų svarbiausių problemų (49,0 proc.), palyginti su bendru vidurkiu (41,8 proc.). Tie, kurie akcentuoja vertybinių principų laikymąsi, taip pat dažniau mini gynybą (45,2 proc.) ir rečiau ekonomiką (42,9 proc.), palyginti su visos respondentų imties vidurkiu (46,8 proc.).
„Nors statistiniai ryšiai nedideli, tarptautiškumas ir principų laikymasis siejasi su didesne gynybos svarba gyventojų prioritetuose“, – pastebi politikos mokslų dr. V. Valentinavičius.
Miestų skirtumai
KTU SHMMF tyrėjų apklausa parodė skirtumus tarp gyventojų grupių. Moterys dažniau nei vyrai mini sveikatos apsaugą (48,3 proc.), palyginti su vyrais (36,9 proc.), taip pat kiek dažniau mini ekonomiką (48,7 proc.), palyginti su vyrais (44,7 proc.). Vyrai dažniau akcentuoja gynybą (40,1 proc.), palyginti su moterimis (36,9 proc.).
Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai linkę žiūrėti į politikus kaip savo patikėtinius, o ne delegatus.
Apklausa atskleidė, kad vyresni nei 60 metų gyventojai labiausiai pabrėžia kainas, pajamas ir gydytojų prieinamumą (ekonomika – 51,5 proc., sveikata – 50,9 proc.), o jauniausia, 18–29 metų, grupė dažniau mini gynybą (42,8 proc.) ir rečiausiai – sveikatą (30,4 proc.).
Pagal gyvenamąją vietą gynybos ir saugumo svarba ryškiausia Vilniuje – ją tarp trijų svarbiausių įvardijo 51,8 proc. vilniečių, o ekonomika sostinėje minima rečiau – 38,3 proc., palyginti su kaimu (51,2 proc.) ir kitais miestais (50,4 proc.). Sveikatos tema pasiskirsčiusi tolygiau: didžiuosiuose miestuose (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) ją mini 44 proc., kaime – 43,8 proc., Vilniuje – 38,3 proc., kituose miestuose – 44,2 proc.
Svarbi išvada
Tyrimo duomenų analizė atskleidė, jog dauguma gyventojų pritaria teiginiui, kad politikai turėtų vadovautis moraliniais principais net ir tuomet, kai tai prieštarauja partijos interesams ar ideologijai. Teiginį „visiškai sutinku“ pasirinko 52,1 proc. respondentų, „iš dalies sutinku“ – 31 proc., „nei sutinku, nei nesutinku“ – 14,2 proc., „iš dalies nesutinku“ – 2,6 proc.
KTU SHMMF prof. dr. Vaidas Morkevičius pastebi, kad toks rezultatas atskleidžia Lietuvos žmonių požiūrį į atstovaujamąją demokratiją.
„Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai linkę žiūrėti į politikus kaip savo patikėtinius, o ne delegatus. Patikėtinis turėtų vadovautis moraliniais principais ir, remdamasis jais, spręsti aktualius valstybės klausimus. Kartu jie mažiau palaiko idėją, kad politikai yra kokių nors dalinių interesų atstovai ar partijų statytiniai, kurie sprendžia klausimus pagal tų partijų programas“, – sako mokslininkas.
Klausimas apie vertybių laikymosi nuoseklumą skirtingų tarptautinių krizių atvejais taip pat sulaukė plataus respondentų palaikymo: „labai svarbu“ nurodė 23,3 proc. respondentų, „svarbu“ – 46,6 proc., „nei taip, nei ne“ – 23,1 proc., „nesvarbu“ – 7 proc. Vertybių svarbą rečiau pabrėžia tie gyventojai, kuriems svarbiausia yra ekonomika, o dažniau – tie, kurie tarp svarbiausių problemų mini sveikatos apsaugą.
„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos žmonės iš politikų pirmiausia tikisi ne partinių kompromisų, o vertybinio nuoseklumo – net ir sudėtingų tarptautinių krizių akivaizdoje. Kitaip tariant, moralės principai visuomenės akyse tampa svarbesni už trumpalaikius interesus“, – pastebi politikos mokslų dr. V. Valentinavičius.
Apklausą 2025 m. rugsėjį KTU SHMMF tyrėjų užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Imtis – 1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo aštuoniolikos metų. Respondentai savarankiškai įvardijo iki trijų svarbiausių problemų; kiekvienai jų įvertino, kiek pastangų, jų nuomone, dėjo Gintauto Palucko Vyriausybė (1–4 balų skalė) spręsdama problemas; taip pat pasirinko svarbiausias nacionalinio saugumo kryptis ir pateikė nuomonę dėl moralinių principų politikoje ir vertybių nuoseklumo tarptautinėse krizėse.
(be temos)