Su smurtu šeimoje kovojančios organizacijos teigia, kad prievarta prieš moteris turėtų tapti valstybės reikalu, nes smurtautojai liks nebaudžiami tol, kol bus panaikinta privataus kaltinimo tvarka.

Ydinga tvarka

"Dabar taikoma privataus kaltinimo tvarka yra neveiksminga kovoje su smurtu. Nes smurto aukos – sutuoktinės, partnerės, gyvenimo draugės – kenčia ir dažniausiai tyli, nes žino, kad pagalbos iš teisėsaugos institucijų nesulauks. Smurto atveju jos atsisako inicijuoti baudžiamąjį procesą ir veikiau skiriasi, norėdamos nutraukti smurto ratą. Tada smurtautojai lieka nebaudžiami", – vakar spaudos konferencijoje sakė Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) projektų vadovė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.

Pasak jos, Policijos departamento pateikiamais duomenimis, per metus gaunama maždaug 35 tūkst. pranešimų apie prievartos atvejus šeimoje, tačiau ikiteisminis tyrimas pradedamas tik vienu atveju iš 60.

LGPC projektų vadovės teigimu, Lietuva yra vienintelė ES šalis, neturinti apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymo, o artimiausiu metu ketinamą svarstyti apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektą V.Pilinkaitė-Sotirovič vadina kovos su problema imitacija.

"Jų (Seimo narių – red. past.) nuomone, valstybė neturėtų kištis į privačius šeimos santykius. Toks valstybinių institucijų požiūris atrodo mažų mažiausiai keistas. Nes kai prieš metus buvo priimta valstybinė šeimos politikos koncepcija, kuri valstybės subjektu įvardijo tik santuokos pagrindu sukurtą šeimą, toks valstybės reguliavimas nebuvo vertinamas kaip šiurkštus kišimasis į privatų žmonių gyvenimą. Tas pats sakytina ir apie abortų draudimo įstatymą, tačiau kai politikų akiratyje atsiranda smurto prieš moteris problema, valstybė nemato reikalo prisiimti atsakomybę ir apginti auką bei nubausti smurtautoją", – aiškino LGPC atstovė.

"Pagal dabartinį parengtą įstatymo projektą šiek tiek daugiau galių suteikiama policijai. Ji dabar galės įsikišti ir galės priversti smurtautoją išsikelti iš namų 14 dienų. Toliau moteris turės pati spręsti problemą. Pati problema kaip ir nesprendžiama", – sakė V.Pilinkaitė-Sotirovič.

Tikri vyrai nesmurtauja

LGPC projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės teigimu, nors ekonominės krizės atveju smurtavimo atvejų šeimose skaičius didėja, nedarbas ir kitos socialinės problemos nėra tiesioginės smurtavimo priežastys.

"Tiesiog lyčių stereotipai, kurie egzistuoja mūsų visuomenėje, ekonominė moters priklausomybė, įsivaizdavimas, kad ji yra pavaldi vyrui, įstatymų nebuvimas – visa tai ir sukuria kompleksines problemas, nes jei tai būtų tik nedarbas, matytume, kad per ekonominį pakilimą smurtas turėtų išnykti, bet jis neišnyksta", – pasakojo M.Jankauskaitė.

Spaudos konferencijoje dalyvavusio pajėgiausiu planetos galiūnu tituluojamo sportininko Žydrūno Savicko teigimu, tikri vyrai nesmurtauja.

"Labai didelis akmuo į vyrų daržą. Žiūrint į tokią statistiką, kad yra tiek procentų nukentėjusių moterų, pasirodo, tikrų vyrų yra mažuma. Manau, kad tikri vyrai nesmurtauja ir tikrai nerodo jėgos prieš moteris, nes tai nevyriška, nesolidu, kenkia visuomenei", – kalbėjo Ž.Savickas.

Švedijos pavyzdys

Spaudos konferencijoje dalyvavusios Švedijos ambasadorės Ulrikos Cronenberg-Mossberg teigimu, Švedijoje smurtas prieš moteris nėra tik privatus šeimos reikalas, nes jis paliečia ne tik moteris, bet ir vaikus, kitus artimuosius.

Pasak Švedijos ambasadorės, švedėms įstatymiškai numatyta galimybė pasikeisti tapatybę, jei kyla grėsmė, kad bausmę atlikęs ir šeimoje smurtavęs vyras gali vėl persekioti buvusius jos narius.

U.Cronenberg-Mossberg teigimu, didelį dėmesį šalis skiria ir statistiniams duomenims rinkti, kad būtų galima adekvačiai įvertinti problemos mastą. "2007 m. Švedijoje registruota 16 tūkst. kreipimųsi, kai moterys patyrė smurtą iš artimųjų", – sakė Švedijos ambasadorė.

16 dienų be smurto

Šiandien pradedama kampanija "16 dienų be smurto prieš moteris", skirta atkreipti visuomenės dėmesiui į smurto šeimoje problemą, baigsis gruodžio 10 d., Tarptautinę žmogaus teisių dieną. Įvairius renginius sujungsiančioje akcijoje dalyvaus ir "Elfų teatras".

Su smurtu prieš moteris kovojančios organizacijos teigia, kad smurtui priskiriama fizinė, psichologinė ir socialinė prievarta, taip pat grasinantis elgesys. Jų skaičiavimais, 70 proc. viso pasaulio moterų bent kartą gyvenime yra patyrusios smurtą.