Quantcast

R. Juknevičienė apie vaiko pagrobimą: Rusijos žvalgybos veikia mūsų teritorijoje

Išsigąsti yra normalu ir natūralu kiekvienam žmogui. Čia aš vėl apie į Rusiją per Skirvytės upę su vaiku pabėgusį vyrą.

Daug žmonių išsigando dėl sienos saugumo.

Jie sako ir rašo maždaug taip: jeigu taip lengvai pabėgo, tai gali kas nors taip pat lengvai ir pas mus atbėgti.

Mergaitės likimas, Rusijos spec. tarnybų vaidmuo, padedant jam pabėgti, nėra tiek analizuojami, kiek sienos saugumas.

Tačiau, kai jau praeina pirmasis išgąstis, pravartu įjungti loginį mąstymą, prasiturtinti žinias apie tai, kaip tos sienos apskritai veikia.

O loginis mąstymas sako paprastai: Lietuva savo sienas saugo būtent nuo atbėgančių – ateinančių ar atvažiuojančių, atplaukiančių ar atskrendančių pas mus. Dar visai neseniai  buvo daug straipsnių apie taip vadinamus ichtiandrus, kurie upe plukdydavo kontrabandą iš Karaliaučiaus pas mus. Dabar apie tai beveik nebegirdžiu, todėl darau išvadą, kad pradėjo veikti stebėjimo kamerų sistema.

Rusijos gi pusė tą pačią sieną saugo panašiu principu – nuo patekimo iš išorės. Tai, kad šis atvejis buvo kitoks, kad vyras su kūdikiu iš karto buvo priglaustas be jokio perspėjimo jam pažeidus sienos liniją upėje, rodo atvejį buvus ypatingą.

Logika sako paprastai: jie jo laukė ir apie jį žinojo.

Tarnybų orientavimas į išbėgančius iš šalies būdingas diktatūroms. SSRS laikais buvo saugomasi norinčių išbėgti iš komunistų kalėjimo.

Todėl galiu tik pakartoti, ką jau rašiau ir vakar: palyginti pabėgimo atvejį su galimais atbėgančiais priešais iš kitos sienos pusės – visiškai nelogiška.

Juk jei pasieniečiai sureagavo per dvi minutes nuo signalo iš vaizdo kameros į plaukiantį per Rusijos sieną, tai išsilaipinti nepastebėtiems gumine valtimi pas mus – neįmanoma. Jie iš karto būtų sulaikyti mūsų teritorijoje. Skirtingai nuo galimybių sulaikyti išbėgantį. Ties Baltarusijos siena pavyko, nes ten visai kitokia geografija, pastatyta fizinė siena.

Būtent todėl tokie palyginimai yra nelogiški.

Ar šis atvejis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui?

Kelia, bet ne todėl, kad tas vyras pabėgo iš šalies.

Išvada paprasta: visi keisti suverenai, maršistai, juvenalinių justicijų apologetai yra Kremliaus dėmesio centre.

Vaiko, Lietuvos piliečio pagrobimas – kriminalinis nusikaltimas, o grėsmė nacionaliniam saugumui yra tai, kad Rusijos žvalgybos veikia mūsų teritorijoje per štai tokius žmones, kad galima numanyti, jog tai ne vienintelis toks veikėjas.

Išvada paprasta: visi keisti suverenai, maršistai, juvenalinių justicijų apologetai yra Kremliaus dėmesio centre. Jau vien žinojimas, su kuo jie, sumažina tokiems galimybes manipuliuoti žmonių protais.

Nors ir suprantant motinos tragediją, praradus vaiką, man šios abi istorijos apie norinčius į Baltarusiją ir Rusiją išvežti lietuvius, yra kaip tik naudingos Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Kodėl?

Todėl, kad gal bus mažiau naivumo apie tai, kokioje terpėje veikia Kremliaus čiuptuvėliai.

Tai, kad veikia tokioje primityvioje terpėje, rodo ir didžiosios dalies visuomenės atsparumą.

Nors, atskleidžia ir kitą pusę – sudėtingesnę.

Chaosą ir įtampas, nerimą, emocijas demokratinėje visuomenėje sukelti nėra sudėtinga.

Kai įsijungia emocijos, loginis mąstymas išsijungia.

Tokio efekto ir siekiama.

Juk taip jau buvo ne kartą. Tik keletą tokių operacijų priminsiu iš atminties: emocinė ataka prieš tuometinio Vilniaus banko indėlininkus Pakso rinkimų kampanijos metu, „Chevron von!“ akcija su Karbauskio šešėliu behind, abu referendumai dėl atominių (ypač antrasis), Venckienės mergaitės istorija, kai buvo įjungtas net „Russia today“ su žinia apie tai pasauliui ir daug kitų.

Tad visus tokius įvykius turime analizuoti, iš jų mokytis, auginti savo pačių atsparumą, padedant vieni kitiems susivokti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Raštikio vėlė

Raštikio vėlė portretas
Žinoma, kad veikia, nuo pat 1991 metų veikia. O dabar dar 200 000 "mūsų" valdžia įleido. Situacija, dėka seimūnų, blogesnė nei 1940 metais.

???

??? portretas
Čia ji apie savo broliuką?

baisu

baisu portretas
Kas bus jei pačią Juknevičienę pagrobs.
VISI KOMENTARAI 120

Galerijos

  • Aikštei reikia konkretumo
    Aikštei reikia konkretumo

    Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...

    5
  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
Daugiau straipsnių