Ko gero, mieste nėra žmogaus, kuris nepažinotų Kalvystės muziejaus įkūrėjo, vieno iš Sąjūdžio Klaipėdos iniciatyvinės grupės narių Dionyzo Varkalio. Tačiau šiandien Sąjūdžio idėjos yra pamirštos. Ir, kaip mano D.Varkalis, tai yra visų Lietuvos vargų pradžia:

– Jei būtume įgyvendinę Sąjūdžio geros valios deklaraciją, šiandien būtume sukūrę kitokią Lietuvos valstybę, – sakė D.Varkalis.– Sąjūdžio idėjos buvo labai iškreiptos. Idealistai išstumti. Tuometinis premjeras tikino, kad Lietuvos strateginiai objektai nebus privatizuoti. Viskas privatizuota. Perpardavinėtojai supirko žemes. Mes, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, manėm, kad valstybė bus tvarkoma kitaip.

– Kas, jūsų akimis žiūrint, dabar yra blogai Lietuvoje?

– Lietuva dabar garsėja savižudžiais, nedarbu ir emigracija. Žmonės bėga iš Lietuvos. Ar tik ne keturios įmonės išsikraustė iš Klaipėdos? Ir, ko gero, daugelio nuostabai, čia sėkmingai kuriasi kinai. Kas vyksta uoste? Krantinių rekonstrukcijai skirta 175 milijonai litų. Konkursą rekonstrukcijos darbams atlikti laimėjo firma iš Latvijos. Nesu nusistatęs prieš latvius, bet šiandien Lietuvoje yra apie 325 tūkstančius bedarbių, o valstybė turi per 40 milijardų litų skolos.

Tikiuosi, kad kalbos apie greitą Šventosios uosto atgaivinimą neliks tik kalbomis, nes per 20 nepriklausomybės atstatymo metų niekas nepajudėjo iš vietos. Jeigu šiandien būtų įkurtas šis uostas, tai darbo užtektų ir vietiniams žmonėms. O prieškario metais Šventosios uostą gyvenimui kėlė studentai iš Kauno. Moterų sąjunga nupirko "Budžio" burlaivį. Ar ne trys žurnalai buvo leidžiami apie jūrą. Kodėl dabar dažnam lietuviui jūra asocijuojasi tik su poilsiu prie jūros? O juk viena darbo vieta jūroje sukuria penkias darbo vietas krante.

– Dionyzai, nauja revoliucija ir vėl chaosas?

– Kodėl turėtų būti chaosas? Atsakomybės už darbus stoka kelia chaosą. Gal žinai, kas už blogus darbus Lietuvoje atsakė savo kailiu ar turtu? Ar buvo kuriam iš žemgrobių konfiskuota žemė?

Juk 1990 metais į valdžią ėjome su Sąjūdžio programa, ir finansiškai mus rėmė Sąjūdis. Tačiau kai tautos išrinktieji pateko į Aukščiausiąją Tarybą, pareiškė, kad jie buvę kitų pažiūrų... Taip neturėjo atsitikti. Į kitus rinkimus reikėjo eiti deklaruojant kitokias pažiūras. Tik klausimas, ar daug jų tada būtų patekę į parlamentą?

Visada su džiaugsmu prisimenu prieškario metus. Gal ir ne viskas tada buvo gerai, bet kunigas Krupavičius padarė labai gerą žemės reformą. Jis nebuvo vienintelis nesavanaudiškai dirbęs valstybės labui.

– Tai ką siūlai daryti?

– Reikia keisti ekonominę ir politinę santvarką. Lietuva iki šiol neturi ateities vizijos. Iki šiol nepavyko sukurti ir Lietuvos ekonominės vizijos. Per 20 nepriklausomybės metų niekas nepadaryta, kad piliečiai valstybėje gyventų geriau. Kol nebus sutvarkyta teisinė, atlyginimų sistemos, jokios atsakomybės, teigiamų pokyčių nereikia laukti. Laukinio kapitalizmo, liberalizmo ir globalizmo samplaika nepasiteisino. Jei nieko nedarysim, po penkerių metų Lietuvos, kaip valstybės, nebeliks.