Dauguma pateiks savitą šių simbolių interpretaciją atsakydamį į klausimus, kokius dalykus galima priskirti ledynmečiui, kokiose srityse pasigendame ugnies ir degimo, o kas yra baltosios meškos švietimo sistemoje. Be to, galima suabejoti pasirinktų simbolių tinkamumu. Tačiau įspėjamojo mokytojų streiko akivaizdoje verta klausti, kada ir kaip pavyks pasiekti lemiamą lūžį švietimo sistemos reformoje. Dėl mokytojų vienybės stokos ir švietimo darbuotojų profsąjungų susiskaldymo bei nesugebėjimo artikuliuoti savo interesus tai pasiekti bus sunku.

Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip organizuojama kova. Švietimo profsąjungos puikiai naudojasi Konstitucijos deleguota teise ginti darbuotojų interesus ir pelnytai kimba į atlapus švietimo biurokratams dėl darbo apmokėjimo tvarkos, tačiau yra kita kovos pusė – tai ugdymo proceso organizavimas, kuris teisiogiai pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, Ugdymo plėtotės centrui, Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai ir panašioms institucijoms bei savivaldybėms.

Galima išsikovoti ar išsiderėti didesnį atlyginimą, tačiau jei tuo pačiu metu bus didinamos mokytojų kasdieninės veiklos apimtys, jokios didesnės naudos nebus. Taip atsitiko 2007–2008 mokslo metais, kai buvo smarkiai padidinti mokytojų atlyginimai, bet kartu, pakeitus Bendrąsias ugdymo programas, buvo įvesti papildomi reikalavimai ugdymo procesui.

Mokinių tėvai retai arba visiškai nesusimąsto, kuo skiriasi poveikio, sąveikos ar mokymosi ugdymo paradigmos. Toks pats supratimas bus, jei pradėsime kalbėti apie tai, kas būdinga deklaratyviosioms, procedūrinėms ar struktūrinėms žinioms. Tačiau pagal šiuos reikalavimus kuriami vadovėliai, pratybų sąsiuviniai ir kitos mokykloje naudojamos užduotys. Visiems minėtiems dalykams reikalingas laikas ir kvalifikaciniai gebėjimai.

Būtina suprasti, kad politinių partijų ar jų suformuotos daugumos rankose yra pagrindiniai teisiniai mechanizmai, organizuojantys ugdymo procesą Lietuvoje. Mokytojų ar mokytojų dalykinių asociacijų įtaka šiam procesui yra menka. Dėl to vienas naujoves keičia kitos, prieš tai per daug neįsigilinus į jų tinkamumą ar poveikį ugymo kokybei.

Nuspėti, ką gali sugalvoti nauja politinė dauguma, yra neįmanoma. Vadinasi, turime susitaikyti su tuo, kad kiekviena rinkimus laimėjusi politinė dauguma bandys auginti kukurūzus už poliarinio rato. Per daug nesigilindama į tai, kad eskimai nuo seno verčiasi medžiokle ir elnininkyste, o ne žemdirbyste. Pastarąjį pavyzdį pateikiau, kad suprastume, jog pusiausvyros tarp Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamų naujovių ir mokytojų atlyginimų nėra. Laikas parodys, ar įspėjamasis streikas paskatins mokytojus toliau kovoti dėl šios pusiausvyros atkūrimo.

Esame atsidūrę užburtame rate. Mums reikia profesionalių mokytojų, kurie šiuolaikiškai organizuotų ugdymo procesą, tačiau mokėti jiems solidų atlyginimą be naujai įvedamų papildomų reikalavimų nenorime dėl politinės valios pretenzijų vykdyti reformas.

Dar vienas pastebėjimas. Esame įsitikinę, kad ugdymo kokybę galime pasiekti tik nuolatos diegiant naujus ir papildomus reikalavimus. Dėl to mokytojai nepasitiki Švietimo ir mokslo ministerija, kurios vadovaujamąją komandą išrenkame per rinkimus, ir jos siūlomu etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu. Visi puikiai prisimena, kuo baigėsi buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įvestos mokytojų koeficientų žirklės. Vadinasi, per ateinančius metus iki rinkimų turime stiprinti savo pilietines galias, kad būsimos valdančiosios daugumos politikai atkreiptų dėmesį į švietimo problematiką ir pradėtų kalbėtis apie būtinus pokyčius dabar, o ne po to, kai netikėtai laimės rinkimus.

Kita vertus, ar užteks valios apsispręsti ir pradėti ruoštis ilgalaikiam streikui ir palaipsniui atsisakyti planuotų išvykų ir pramogų vasaros atostogų metu? Dėti pinigus į kojinę su viena mintimi, kad juos panaudosi per tą(tuos) lemtingą(lemtingus) streiko mėnesį(mėnesius), yra sunku. Tai yra iššūkis ne kiekvienam. Dėl to įspėjamasis streikas yra lengviau, saugiau ir reikalauja mažiau aiškinamojo darbo. Įtaigūs kvietimai ir peticijų pasirašymas yra svarbus dalykas, tačiau lazda turi du galus. Vienas yra mokytojų darbo apmokėjimas, kitas – ugdymo proceso organizavimas mokykloje. Tarp jų turi būti balansas. Administracinės priemonės veikia ribotą laiką ir virsta eiline popierių krūva.

Išsakyti pastebėjimai suteikia papildomo žavesio amžino įšalo žemei ir ten gyvenančioms baltosioms meškoms, kurių išlikimas priklauso nuo paprastų sprendimų, mažinančių visuotinį atšilimą. Be to, amžino įšalo žemė leidžia suprasti ir įsijausti į mūsų protėvių, kurie atsikėlė į Lietuvą prieš daugiau nei 11 tūkst. metų, gyvenimo kasdienybę. Tačiau Sniego karalienės istorija taip pat yra pamokanti.