Renginiuose, įrašytuose į projekto "Vilnius-Europos kultūros sostinė" (VEKS) programą, dalyvavo kas devintas Lietuvos gyventojas. Kas šeštas apsilankė bent viename Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginyje. Tokie apklausos rezultatai paskelbti likus paskutiniams šių metų akordams, laukiant paskutinių parodų ar koncertų, kuriais dar žada nustebinti abiejų projektų rengėjai.
Bent viename Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginyje sakėsi dalyvavę 15,8 proc. apklaustųjų. Ne kažin kiek, bet vis dėlto daugiau nei VEKS renginiuose (10,7 proc.). Tikėtina, kad susirinkti 5 proc. persvarą Tūkstantmečio renginiams padėjo ir Dainų šventė. Šį renginį galima laikyti savotišku kodu, kuris iš dalies atskleidžia pagrindinį skirtumą tarp abiejų programų ir jų patrauklumo publikai. Šventė, kurios forma, turinys, tradicijos iš esmės nesikeičia nuo pat sovietmečio, per ilgus gyvavimo metus spėjo užauginti savo auditoriją.
Lygiagrečiai vykę VEKS renginiai, regis, bandė laužyti šią taisyklę. Sprendžiant iš apklausos rezultatų, tai, atrodo, pavyko. Juolab kad šiek tiek daugiau (93,1 proc. prieš 92,1 proc.) sako žiną, jog šiemet Vilnius yra Europos kultūros sostinė, o šalis švenčia savo vardo paminėjimo 1000-metį. Tiesa, daugumos atsakymo į įdomiausią tokiame nuomonių tyrime galėjusį nuskambėti klausimą – kokiomis aplinkybėmis sužinojote apie šiuos projektus, nežinome. Gal žino dėl to, kad rašė haiku Vilniaus miestui, Naujųjų naktį gyvai ar per televizorių matė aukštajam menui prilygintą paprasčiausią lazerių šou. O gal tik dėl to, kad net gyvendamas atokiausiame Lietuvos kampelyje per "Panoramą" girdėjo diskusijas apie surūdijusį vamzdį, iškilusį panery, arba kaltinimus korupcija VEKS vadovams?
VEKS laikėme savo didžiuoju šansu suspindėti Europoje. Norėjome pagaliau parodyti, kad turime ne tik pavienių klasikos žvaigždžių a la Petras Geniušas ar Violeta Urmana, bet ir energingą, ambicingą menininkų bendruomenę, kuri laužo įvairius tabu, užsiima pasaulinio lygio su tautiniais elementais kūryba.
Žinoma, dar magėjo pademonstruoti ir Vilnių su visais jo titulus iliustruojančiais paveldo perlais, tarp dangoraižių dar vešinčiais žalumynais. Laukdami minios kultūros kūrėjų ir mėgėjų bei šiaip turistų (juk net oficialiai kalbėta – į VEKS renginius būtina pritraukti 3 mln. lankytojų iš užsienio, ir taškas), net taksistus ir aptarnaujantį personalą specialiuose kursuose mokėme mandagumo.
Tačiau besibaigiant didiesiems kultūros metams galime drąsiai pasakyti, jog savo šansą prašvilpėme vėjais it vėjavaikis loterijoje laimėtą milijoną. Garbingai pabūti kultūros sostine sutrukdė absurdiškos VEKS projektų finansavimo schemos, vienas po kito dėl to kilę skandalai.
Žinoma, tokio lygio projekte dalyvavome pirmą kartą. Suvaldyti menui skirtus pinigus – tai ne rengti kokį nors regiono prezidentų susitikimą, kuriame viskas labai aišku, nes tas viskas paklūsta protokolui.
Galiausiai, fiasko juk patyrėme ne pirmieji. Gracas, Europos kultūros sostine buvęs dar 2003-iaisiais, ir šiandien brenda iš projekto metu susidariusių skolų. Pasiguoskime. Ir pasidžiaukime – laimei, didieji kultūros metai eina į pabaigą.
Naujausi komentarai