Siekdamos suteikti lokio patelei dar daugiau patrauklumo, antgamtinės jėgos atliko gyvūnui daugybę fiziologinių pakeitimų. Tai buvo plastinės chirurgijos Korėjos pusiasalyje pradžia.

Po beveik penkių tūkstančių metų kartu su savo pasekėjų kariauna į Pektusano žemes atkako pats Kim Il-sungas (1912–1994).

Tuo metu vaidybos ir šokio ansamblis "Juche" jau buvo pasiekęs savojo kūrybingumo aukštumas. Daugybę didžių ir išskirtinių, socializmą šlovinančių vaidinimų jie buvo sukūrę ir parodę Mandžiūrijos bei Korėjos žemėse.

Negalėdamas pakęsti Kimo skleidžiamo taurumo, Japonijos valdovas generolas Hideki Tojo (1884–1948) nusiuntė į Korėją elitinį nindzių būrį likviduoti problemos šaltinio.

Vieną dieną didingasis Kim Il-sungas, vaikščiodamas po Peksuano žemėse įrengtą trupės stovyklą, pajuto, kad jį kažkas stebi. Aplinkui buvo daugybė žmonių ir visi jie žiūrėjo į Kim Il-sungą, norėdami pasigrožėti dangišką spindesį skleidžiančia jo šypsena, tačiau Kimo juntamas žvilgsnis nebuvo malonus.

Staiga Didysis vadas pamatė, kaip link jo bėga nepažįstama žmogysta, ginkluota keistu, mažą dalgį primenančiu padargu. Užpuolikas buvo visiškai arti ir Kimas nespėjęs išsitraukti pistoleto jau beveik jautė šaltą žmogžudžio plieną krūtinėje, kai netikėtai pasigirdo veriantis klyksmas.

"Ne!" – sušuko skalbėjų, virėjų ir siuvėjų vaidmenis "Juche" spektakliuose atlikinėjusi aktorė Kim Jong-suk (1917–1949).

Aktorė ne tik atkreipė kitų stovyklos gyventojų dėmesį, bet ir sviedė užpuolikui į galvą puodą su ryžiais. Vėliau, atbėgusi prie Kimo, ji uždengė vadą savo krūtine ir išsitraukusi pistoletą paleido į nindzę mažiausiai keturis šūvius.

Netrukus iš kažkur išlindo dar keturi ar penki nindzės, kuriuos savuoju revolveriu likvidavo pats Kim Il-sungas. Įtampai nuslūgus, Kimas pažvelgė į savo gelbėtoją, o ši išraudusi tik ištarė: "O, Vade."

Nuo tada Kim Jong-suk ėmė lankytis Kim Il-sungo palapinėje. Iš pradžių Didysis vadas tik stebėdavo, kaip aktorė nusirenginėja, ir nieko nedarydavo, tačiau vieną dieną Kim Jong-suk išgirdo keistą prašymą. Kim Il-sungas paprašė aktorės, kad ši jam pažnaibytų krūtinės spenelius.

Visą valandą Kim Jong-suk žnaibė Didžiojo vado kūną, kol šis šypsodamasis nieko nereginčiu žvilgsniu spoksojo į tuštumą. Netikėtai Kimas griebė savo sugulovės ranką ir moteriškė, paveikta savisaugos instinkto, spyrė jam į tarpukojį. Kim Jong-suk prisidengė delnais burną ir puolė atsiprašinėti, tačiau vadas jai nieko neatsakė.

Jis tik gulėjo ant žemės ir šypsodamasis žvelgė į palapinės lubas savo tuščiomis akimis. Greitai šis žnaibymo ir spyrio ritualas tapo kone kasdieniu, mat tik taip Kim Il-sungas galėjo numalšinti savąjį širdies skausmą.

Vieną dieną sargyboje vaikštantys "Juche" aktoriai išgirdo iš vado palapinės sklindančius keistus garsus.

"Skauda, vade. Labai skauda, bet aš viską ištversiu. Aš viską pakelsiu dėl tavęs, dėl Korėjos, dėl socializmo", – greitai kartojo moteriškas balsas, kuriam akivaizdžiai trūko oro.

"Vade, ar viskas gerai?" – pasiteiravo prie palapinės priartėję "Juche" aktoriai.

"Taip, taip, Kim Il-sungai. Aš noriu, kad tau patiktų. Taip", – atsakė iš palapinės tas pats moteriškas balsas.

Sutrikę sargybiniai pažvelgė vienas į kitą, tačiau netikėtai vienas jų pamatė, kad krūmai netoli Kim Il-sungo palapinės labai greitai ir ritmingai juda.

"Tai – šnipas!" – sušuko sargybinis ir pradėjo šaudyti į krūmus.

"Kapitalizmas puola!" – ėmė rėkti kažkas kitoje stovyklos pusėje ir taip pat pradėjo šaudyti.

Savų šaudymas į savus truko gerą pusvalandį ir liovėsi tik pasirodžius pusnuogiam Kim Il-sungui, kuris net ir susierzinęs sugebėjo šypsotis. Vėliau, apieškojus stovyklos teritoriją, prie vado palapinės krūmuose buvo rastas per susišaudymą žuvęs "Juche" aktorius. Žuvusysis buvo nusimovęs kelnes ir abiem rankomis laikė sugniaužęs savąją balistinę raketą.

Praėjus keliems mėnesiams po susišaudymo, "Juche" aktoriai pastebėjo, kad Kim Jong-suk pilvas tapo didesnis ir apvalesnis nei kitų stovykloje buvusių moterų. Ji beveik nebesilankė Didžiojo vado palapinėje ir vis dažniau atiduodavo skalbimo, virimo ir siuvimo darbus kitiems atlikėjams. Vieną dieną Kim Jong-suk rūbuose pajuto nemalonią drėgmę.

"Tuoj tas vaikigalis išlįs man pro pasturgalį!" – sušuko aktorė perverta skausmo. Vos tik ji nutilo, netoliese pasigirdo kurtinantis sprogimas, kurį palydėjo intensyvūs šūvių pliūpsniai.

"Japonai puola!" – kažkas sušuko.

Visi "Juche" aktoriai stvėrėsi ginklų, atbėgo ir pats Kim Il-sungas su dviem pistoletais bei pušies kankorėžių granatomis. Daug puikių ansamblio aktorių žuvo tą dieną kovoje su trimis japonų brigadomis, pasiųstomis į Korėjos kalnus medžioti Kimo. Dar daugiau aktorių buvo pagauti ir nukankinti, tačiau nė vienas jų neišdavė savo kovos draugų.

Išsigelbėti pavyko tik pačiam Kimui, gimdančiai Kim Jong-suk ir dar trylikai pačių narsiausių ir karingiausių "Juche" trupės narių. Visi jie sulipo į sunkvežimį, kuris daugelį valandų persekiojamas japonų karių ir nindzių dardėjo bekele.

Stebėdamas kovojančius savo bendražygius ir purvinoje sunkvežimio priekaboje gimdančią sugulovę, Kimas suprato, kad vienintelis jo išgelbėjimas – Sovietų Sąjunga. Tik ten jis galėjo tikėtis materialinės ir dvasinės paramos, būtinos karui su Japonija.

Sunkvežimiui dar nepasiekus Raudonosios imperijos sienos, vairuotojo kabinoje sėdintis Kim Il-sungas išvydo tolumoje nusidriekusias dvi vaivorykštes, pro kurias praskrido pulkas gervių.

Priekaboje pasigirdus naujagimio riksmui, Kimas pajuto, kad jo spenelių žnaibymo vakarai pagaliau davė apčiuopiamą vaisių.