.png)
- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Vieni svarbiausių valstybės išsivystymą atspindinčių kriterijų – sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos būklė. Lietuvoje ne tik trūksta finansavimo šiems sektoriams, bet ir apstu neteisybės, neefektyvumo.
Gydytojai rezidentai uždirba kelis šimtus eurų. Ar tai teisinga? Ne. Jų reikalavimai pagrįsti, tik reikėtų vengti tuščio kalbėjimo. Yra biudžetas, kurį galima pasiimti, išanalizuoti ir pateikti valdžiai alternatyvių siūlymų: kur galima sutaupyti, o kur taupyti nereikėtų. Gydytojai, palikite tuščiažodžiavimą opozicijoje esantiems politikams, kurie tik ir ieško progos kilstelėti savo reitingus.
Lietuvoje veikia keliolika aukštųjų mokyklų, prikurta šimtai studijų programų, kasmet išduodama šūsnis diplomų. Tačiau aukštojo mokslo kokybės lygis – žemas, ir tai puikiausiai įrodo menkas lietuviško mokslo žinomumas pasaulyje.
Per pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje prikurta įvairių mokslinėmis įvardijamų įstaigų. Neretai jų veikla apsiriboja valstybės ir ES lėšų naudojimu (tam tikru laikotarpiu), nesukuriant jokios pridėtinės vertės. Vadovauja toms įstaigoms net ne mokslininkai, o doktorantai ar net diplomatai. Mokslo finansavimas Lietuvoje – skurdus, nesiekia net 1 proc., skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Maža to, lėšos skirstomos netikslingai – visiems po truputį, kad tik būtų ramu. Ne visos mokslo kryptys turi būti finansuojamos vienodai. Mokslininkams, kuriantiems pažangiausias technologijas, ir kurių atradimai kuria (arba ateityje sukurs) pridėtinę vertę, skiriamas finansavimas turi gerokai viršyti likusių mokslo krypčių. Juk vien kiek kainuoja laboratorijos įrengimas! Lietuvoje veikia keliolika aukštųjų mokyklų, prikurta šimtai studijų programų, kasmet išduodama šūsnis diplomų. Tačiau aukštojo mokslo kokybės lygis – žemas, ir tai puikiausiai įrodo menkas lietuviško mokslo žinomumas pasaulyje.
Ar taip sudėtinga nuspręsti, kokių technologijų, gamybinių pajėgumų ir specialistų Lietuvai reikia, ir ten sutelkti išteklius? Jeigu valstybė nori būti ekonomiškai stipri, ji privalo kurti, gaminti ir parduoti aukštos pridėtinės vertės produkciją. O gal ambicijų tapti kuo nors daugiau, nei Europos provincija, nebeturime?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
2024-ųjų „Eurovizijos“ p...
-
Prasidėjo balsavimas iš anks...
-
L. Kasčiūno ir Nyderlandų g...
-
Išankstinio balsavimo punktas...
-
G. Landsbergio, JAV Valstybės...
-
Prezidento G. Nausėdos ir Vok...
-
Kauno „Žalgirio“ arenoje ...
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
„Žinau, ką renku“ debata...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Kodėl mes ne Amerika?1Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybaiBuvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?1Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė17Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas101Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
-
Nusilenkti Mamai1Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...
-
Skaniai gyvename13Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...
-
Putinai kyla į paviršių8Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...
-
Juoda – tai balta4Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...