.png)
- Dalia Juškienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dalia Juškienė
Lietuvių patarlė, kad skęstantis ir už šiaudo griebiasi, gana plačiai atspindi įvairias šių dienų realijas. Tačiau bene labiausiai – švietimo srities. Trūksta direktorių? Griebkimės šiaudo – tegul vadovauja neturintys pedagoginio išsilavinimo! Trūksta mokytojų? Tegul moko studentai ar net vyresniųjų klasių mokiniai! Reikia užkamšyti moksleivių žinių spragas? Apstatykime vaikus korepetitoriais, suradę valstybinę kišenę apmokėti jų paslaugas!
Tik savivaldybėms, pasiryžusioms iš dalies kompensuoti korepetitorių darbą, ploti neskubama. Kai kas net diagnozuoja valstybinės švietimo sistemos krachą: juk paremdami korepetitorių tinklą iš valstybės, mes tarsi pripažįstame, kad valstybinė švietimo sistema nepajėgi paruošti mokinių. Kiti kaltina valstybę prisidedant prie nekontroliuojamos šešėlinės švietimo sistemos kūrimosi: valstybinio švietimo spragos kamšomos privataus sektoriaus, o kas jame atsakys už korepetitorių darbo kokybę? Jau dabar vieša paslaptis, kad korepetitoriais tampa net ir tokie mokytojai, kurie mokykloje žinomi kaip prasti savo dalyko žinovai.
Šakėmis ant vandens rašytas argumentas, neva toks kompensavimo būdas padės sumažinti mokytojų trūkumo problemą. Akivaizdu, kad tai tik paskatins pedagogų norą pereiti dirbti ten, kur ir pinigų daugiau, ir atsakomybių mažiau (nei tau atsakingų auklėtojo pareigų, nei beprasmio popierizmo, nei įtraukiojo ugdymo etc.). Jau dabar korepetitorių rinka pučiasi kaip helio balionas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas irgi nepuola dėkoti savivaldybėms pionierėms už korepetitoriams surastas lėšas. Jo nuomone, šiuos savivaldybės išteklius prasmingiau būtų skirti jau dirbantiems savivaldybės mokyklose mokytojams ar pritraukti naujų. Švietimo ekspertė Unė Kaunaitė netgi paskaičiavo: korepetitorių paslaugos savivaldybei gali kainuoti pusę gimnazijų pedagogų atlyginimų, pridėjus šias lėšas, būtų galima reikšmingai padidinti šių pedagogų atlyginimus.
Tad gal teisūs teigiantys, kad korepetitorių visų pirma reikia patiems švietimo strategams. Nes kur toliau? Link privačios švietimo sistemos?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Malmėje – „Eurovizijos...
-
Spaudos konferencija apie prat...
-
Naujas Kalėjimų tarnybos vad...
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Seimo URK nariai susitiko su ...
-
Lietuvos narystės ES 20-meči...
-
Savivertės nuospaudos5Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas16Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...