Baroko architektūros ansamblis Tytuvėnuose taps paskutiniu paveldo objektu, nusiaubtu ne tik ugnies, bet ir abejingumo auka Prezidentės patarėja Virginija Būdienė teigia, kad kultūros paveldo apsauga turi būti aiškiau apibrėžta.

"Paveldo apsauga yra labai labai komplikuota, reikia ją gerokai supaprastinti, kad kiekvienas valdytojas turėtų labai didelį aiškumą, kaip jis privalo saugoti, kas yra jo prievolė, kas atsakingas už saugojimą", – vakar Žinių radijui sakė Prezidentės patarėja.

Komentuodama po sausio 26 d. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblį nusiaubusio gaisro paaiškėjusias paveldo apsaugos Lietuvoje problemas ji sakė, kad teisės aktai šioje srityje yra "prieštaringi, suvelti ir sujaukti".

"Reikėtų iš esmės peržiūrėti ir sutvarkyti paveldo apsaugos dalykus, tokius dalykus, kaip turi būti vykdoma kultūros vertybių apsauga, reikia būtinai įrašyti į įstatymus, bent minimalios apsaugos priemonės turi būti ten išvardytos, nes dabar paskęstame popierių jūroje", – dėstė patarėja.

V.Būdienė neatleistinu, visišku aplaidumu vadino situaciją, kaip Tytuvėnų atveju buvo elgiamasi su kilnojamosiomis kultūros vertybėmis.

"Tytuvėnų atveju matome neleistiną aplaidumą, ten buvo suvežta daugybė kilnojamųjų vertybių – monstrancijų, kitų bažnytinio kulto daiktų, iškilių, kelių šimtmečių senumo auksinių, auksakalystės meno pavyzdžių, tačiau tai nebuvo tikrasis muziejus, jis nebuvo apiformintas kaip muziejus, daiktai buvo neapdrausti. Tai visiškas aplaidumas", – apgailestavo ji.

"Be to, negalima taip beatodairiškai investuoti vien į kultūros paveldo renovaciją, rekonstrukciją, tačiau pamiršti apsaugos priemones", – pabrėžė V.Būdienė.

Prezidentės patarėjos teigimu, įstatymų leidėjas ir Vyriausybė turi peržiūrėti kultūros paveldo apsaugos reglamentavimą. Ji taip pat paragino sudaryti aiškų bent prioritetinių paveldo vertybių sąrašą.

"Yra valstybinės reikšmės objektas "Gariūnai", tačiau tokie iškilūs objektai kaip Vilniaus universiteto ansamblis arba Trakų pilis nėra net paskelbti valstybinės reikšmės objektais. Tai galbūt rodo tam tikrą mūsų mentaliteto lygį, tačiau, ko gero, atėjo laikas mums labai atidžiai pasižiūrėti ir turėti bent jau prioritetinį iškiliausių nekilnojamųjų bei kilnojamųjų vertybių sąrašą", – sakė V.Būdienė.

Stogą dengs valstybė

Nuo gaisro nukentėjusiam Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliui Vyriausybė vakar iš rezervo skyrė 200 tūkst. litų. Tokios sumos prašė Kelmės rajono savivaldybė, kuri yra Tytuvėnų ansamblio naudotojo – viešosios įstaigos "Piligrimų centras" – viena iš steigėjų.

Šie pinigai skirti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro padarinių šalinimo išlaidoms iš dalies padengti.

Pasak kultūros ministro Arūno Gelūno, skubiai pinigų reikia tam, kad būtų laikinomis priemonėmis uždengtas vienuolyno stogas ir taip apsaugoti nuo papildomos drėgmės ansamblio mūrai. Jau pradėti laikino stogo dengimo darbai.

Pastatai buvo drausti. Kultūros ministerijos teigimu, Bernardinų vienuolynas draustas 10 mln. litų, o Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia – 6 mln. litų.

Suskaičiavo pražuvusias vertybes

Per Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kv. m vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos. Sudegė vienuolyne neformaliai įsikūrusiame sakralinio meno muziejuje eksponuoti liturginiai reikmenys, gesinant gaisrą, nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.

Iš 343 vertybių sudegė apie 30, tarp jų – XVII a. pradžią siekianti valavičių taurė, vienintelė Lietuvoje auksakalio Antano Poliutos monstracija.