11 milijonų – dideli pinigai. Bet jų, pasirodo, nepakanka dviejų prokuratūros pastatų sostinėje rekonstrukcijai. Ir net įmerkus tokią sumą, prokurorams šalta. Tad gal reikėjo pinigus naudoti kaip pakuras?

Paprastas pavyzdys – visai Lietuvai išgirtas daugiabutis Žirmūnų g. 3, Vilniuje. Jo renovacija (suprask, kad nebūtų šalta ir šildymas pigiau kainuotų) kainavo pusantro milijono litų. Žinoma, prokuratūros pastatai dideli, jų plotas gal ir dvigubai didesnis už vargšo daugiabučio. Bet 11 milijonų – daugiau nei pakankama suma pastato apšiltinimui. Užtektų ir baldams, ir naujiems kompiuteriams. Bet neužtenka – vien statybininkams reikia dar 12 milijonų.

Žinoma, prokurorai turi puikų pasiteisinimą – sutartys pasirašytos dar iki krizės, negalvojome, kad bus taip blogai. Bet pakankamai akivaizdu, kad prokurorai užsimanė per daug. Kaip matyti iš šiuo metu atliekamų darbų, vyksta greičiau ne pastatų rekonstrukcija, o naujų pastatų „lipdymas“ prie senųjų. Kur kas daugiau nei paprastas apšiltinimas ir patalpų sutvarkymas, ar ne? Vien stiklinis jungiamasis korpusas tarp dviejų prokuratūros pastatų tikriausiai kainavo daugiau nei viso Žirmūnų daugiabučio renovacija.

Kitas argumentas: sutartys pasirašytos, jų nutraukti negalima, statybų konservavimas brangiai kainuoja ir t.t. Taip, tiesa. Beveik. Juk turime puikių pavyzdžių, kai valstybinės institucijos išsipainiojo iš sutarčių gniaužtų: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išsiderėjo gerokai mažesnę patalpų nuomos kainą, Finansų ministerija, nepavykus susitarti su patalpų „Vilniaus vartuose“ savininkais, jau ruošiasi iškeldinti savo klerkus iš brangių patalpų. Taigi, kaip sakoma, reikia tik noro.

Prokurorų darbo sąlygoms gerinti valstybė jau ištaškė apie 100 mln. litų, didžioji dalis pinigų skirta legendiniam „kubui“ – naujam Generalinės prokuratūros pastatui, išvaizda primenančiam blogio imperatoriaus būstinę iš fantastinio filmo. Ir visi šie pinigai nusėdo vienos bendrovės kišenėje. Be abejo, jeigu jau įsikūrei blogio imperijos rūmuose, reikia, kad ir kiti pastatai keltų šiurpą. Bet ar nebuvo galima to padaryti už šiek tiek mažesnę kainą?

O prokurorų darbo kokybė? Na, po pastarųjų įvykių turbūt retas iš mūsų galėtų pasakyti, kad dėl naujo pastato ji pagerėjo. Ir dabar, kai kalbama apie galimą pensijų vėlavimą, bedarbių pašalpų mažinimą, algų karpymą ir t.t., tikrai keistai atrodo noras dantimis įsikibus laikytis milijonų, kurių, pripažinkim, būtų neprireikę užsakius šiek tiek kuklesnę pastatų modernizaciją.

Palyginkim kitų metų Valstybės investicijų programos lėšas. Prokuratūros pastatų rekonstrukcijai iš biudžeto norima atriekti beveik 12 milijonų. Policijos įstaigų (ne Vilniuje, o visoje Lietuvoje) rekonstravimui numatyta perpus mažesnė suma. 12 milijonų – dvigubai daugiau nei, pavyzdžiui, numatoma skirti geltonųjų mokyklinių autobusiukų pirkimui. Tai keturis kartus daugiau, nei numatyta Lietuvos kultūros pasididžiavimo, Nacionalinio dramos teatro, rekonstrukcijai. Tai šešissyk daugiau, nei numatyta skirti mokytojų darbo vietų kompiuterizavimui. Skaičiai kalba patys už save, tad išvados taip pat peršasi pačios.