Ekonomikos katalizatorius

"StartupBlink" dirba išvien su daugybės šalių vyriausybėmis, miestų savivaldybėmis ir ekonominės plėtros korporacijomis, kurdami, lygindami jų startuolių ekosistemas. Šis tyrimų centras taip pat kuria įvairius žemėlapius ir kitas ataskaitas.

"StartupBlink" 2020-ųjų Pasaulio reitingų ataskaita (angl. Global Rankings Report) paremta pastaruosius penkerius metus kurtu algoritmu, kuris padėjo išanalizuoti pasaulio startuolių ekosistemų reitingus 1 000 miestų ir 100 šalių.

Tai jau trečioji "StartupBlink" pasaulinė startuolių ekosistemos ataskaita, siekianti atskleisti naujovių tendencijas visame pasaulyje ir įvertinti šiuo požiūriu moderniausias šalis ir miestus. "Mes nusprendėme paskelbti pranešimą pandemijos viduryje, nes naujovės dabar turėtų būti svarbesnės nei bet kada, nes tai veda mus link šios krizės sprendimų", – tiki E.Davidas.

Pandemija pakeitė pasaulį, o pokyčiai yra nūdienos vertybė. Pasaulis nuolat keičiasi ir naujovės visada bus galingas turtas, kad ir kas nutiktų.

Jis akcentuoja, kad pandemija pakeitė pasaulį, o pokyčiai yra nūdienos vertybė. "Pasaulis nuolat keičiasi ir naujovės visada bus galingas turtas, kad ir kas nutiktų. Šalis, neįskiepydama savo žmonėms galimybės kurti naujoves, rizikuoja savo ekonomine ateitimi", – priduria "StartupBlink" lyderis.

"Sutikau aukščiausio lygio viešojo sektoriaus ekosistemos kūrėjus, kurie pašėlusiai dirba savo verslininkų labui. Viešojo sektoriaus ekonomikos kūrėjai dabar reikalingesni labiau nei bet kuriuo kitu naujausios istorijos laikotarpiu", – neabejoja E.Davidas.

Savo tyrime "StartupBlink" stengėsi susilaikyti nuo subjektyvių priemonių, tokių kaip apklausos ir interviu. Vietoj šių metodų organizacija naudojo realiai egzistuojančius duomenis, kurie buvo sukaupti iš jų pačių kurto žemėlapio arba gauti iš patikimų duomenų partnerių. Trys pagrindiniai šalių ir miestų reitingavimo komponentai – tai startuolių ir kitų juos palaikančių organizacijų skaičius, jų struktūrose fiksuojama kokybė ir kuriama verslo aplinka.

"StartupBlink" startuolį apibrėžia kaip bet kokį naują verslą, pritaikantį novatorišką sprendimą. Naujovė gali būti tiek technologinė, tiek unikalus verslo modelis. Todėl paslaugų teikėjai ir vietiniai katalogai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sąrašai, nėra laikomi pradedančiaisiais ir nerodomi organizacijos žemėlapyje.

Šis tyrimų centras taip pat nusprendė, kad bet kuris vienaragis – taip vadinamos privačios startuolių įmonės, kurios vertė viršija 1 mlrd. dolerių, ar viešai akcijomis prekiaujanti įmonė, kurios vertė taip pat viršija 1 mlrd. dolerių, neturėtų būti laikoma startuoliu ir reitingavimo sistemoje yra išskiriami kaip unikalūs subjektai.

Šuoliai ir nuopuoliai

"StartupBlink" tyrimas atskleidė, kad tas pats pirmąsias reitingo vietas užimančių šalių ketvertas išlaikė savo poziciją nuo 2017 m., aiškiai demonstruodamas, kad tarp šių keturių ir žemiau esančių šalių įsitvirtinęs tvirtas atotrūkis, kurį bus sunku sumažinti. Tačiau šiais metais Didžiajame ketverte įvyko vidinis poslinkis.

Pirmoje vietoje karaliaujanti JAV išlaikė didelį atotrūkį nuo visų kitų reitingo šalių. Antroje vietoje pasiliko ir Jungtinė Karalystė, tačiau Izraelis išstūmė Kanadą iš trečiosios sąrašo pozicijos, palikdamas šią šalį Didžiojo ketverto pabaigoje.

Už šių valstybių reitingų lentelėje skirtumas tarp varžovių yra kur kas mažesnis. Tuo besinaudojanti Vokietija šoktelėjo keturiomis pozicijomis aukštyn ir dabar užima 5-ąją vietą. Nyderlandai, esantys 6-ojoje vietoje, ir Šveicarija, užėmusi 8-ąją vietą, išlaiko savo pozicijas. Australija išgyveno nuviliančius metus – iš 5-osios pozicijos ji nukrito iki 7-ąją. Ispanija vienu lapteliu kilstelėjo į 9-ąją vietą, o Švedija trimis pozicijomis nukrito į 10-ąją lentelės vietą.

Už geriausiųjų dešimtuko brūkšnio 2020-ieji pateikė keletą įdomių staigmenų. Estija, esanti 11-ojoje sąrašo vietoje, pakilo dviem pozicijomis. Trejus metus sistemingai reitinge kilusi Lietuva šiemet užima 15-ąją vietą, o sostinė Vilnius puikuojasi 8-ojoje pasaulio miestų, kuriuose fiksuojama 300 tūkst.–1 mln. gyventojų populiacija, vietoje.

Vienas reikšmingiausių užregistruotų pokyčių yra Kinija, pakilusi trylika laiptelių ir atsidūrusi 14-ojoje vietoje. Tačiau reikėtų pripažinti, kad didelį Kinijos ir jos miestų pelną 2020 m. iš dalies nulėmė algoritmų pakeitimai, taip pat neišvengiamas Kinijos IT sektoriaus augimas.

Sėkmingą šuolį į stipriausių pasaulio ekosistemų šalių dvidešimtuką įvykdė tiek Singapūras (16-oji vieta), tiek Brazilija (20-oji vieta), kurios nuo 2019-ųjų pakilo įspūdingai – 17 vietų. Tuo pat metu buvo užfiksuoti nuviliantys Danijos ir Indijos rezultatai – abi šalys nukrito po šešias vietas ir užėmė atitinkamai 22-ąją ir 23-iąją vietas. Lenkija taip pat iškrito iš 20-ies geriausiųjų reitingo ir, nukritusi septyniomis vietomis, atsidūrė 27-ojoje.

Aukščiausią vietą lentelėje šiemėt užėmęs sąrašo naujokas yra Taivanas, esantis 30-ojoje vietoje. Ekspertai pabrėžia, kad tai išties įspūdingas debiutas. Keletą reikšmingų šuolių į 40-uką padarė Europos šalys: Norvegija (33 vieta), Slovėnija (35 vieta), Latvija (36 vieta) ir Kroatija (39 vieta) pakilo atitinkamai 13, 33, 9 ir 11 vietų. 2020 m. buvo sėkmingi ir Liuksemburgui (40 vieta), O Maltai, įvykdžiusiai vieną įspūdingiausių šuolių 2020 m., šie metai lėmė kilimą 28 vietomis – iki 61-osios reitingo pozicijos.

Estija, esanti 11-oje sąrašo vietoje, pakilo dviem pozicijomis. Trejus metus sistemingai reitinge kilusi Lietuva šiemet užima 15-ą vietą.

Lotynų Amerikoje Argentinai sekėsi geriausiai – šalis pelnė 38-ąją vietą, tačiau Meksika ir Kolumbija iškrito iš startuolių 40-uko. Karibų jūros regione lyderės poziciją pelnė Jamaika, nuo praėjusių metų pakilusi dvylika vietų ir dabar užimanti 76-ąją.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regione Naujojoje Zelandijoje (47-oji vieta) užfiksuotas staigus kritimas per 21 poziciją, Indonezija (54-oji vieta) ir Tailandas (50-oji vieta) taip pat lentelėje krito atitinkamai trylika ir septyniolika pozicijų žemyn. Tačiau Vietnamui 2020-ieji yra geri metai – šalis sąraše pakilo trylika vietų – į 59-ąją.

Afrikos šalims tai buvo nuviliantys metai – Kenija, Nigerija, Egiptas ir Gana patyrė skaudžių nuopuolių. Tačiau arabų pasaulis džiaugiasi reikšmingais šuoliais: Libanas (74-oji vieta) šoktelėjo aštuoniomis vietomis, Bahreinas (75-oji vieta) – 20 vietų, o Kataras įtvirtino savo poziciją geriausiųjų šimtuke, pakildamas trylika vietų ir užimdamas 84-ąją.

Šiaurės Amerikos regione šiemet iš viso užregistruota 412 startuolių ekosistemų: 383 iš jų yra JAV, o likusios – Kanadoje. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione iš viso yra 118 startuolių ekosistemų, Europoje – 339, Lotynų Amerikoje ir Karibuose – 79, Viduriniuosiuose Rytuose ir Afrikoje – 55.

Miestų varžybos

2020 m. – antrieji metai, kai tie patys miestai patenka į patraukliausiųjų penketuką: San Fransiskas (1 vieta), Niujorkas (2-oji vieta), Londonas (3-ioji vieta), Bostonas (4-oji vieta) ir Los Andželas (5-oji vieta). Vienintelis pokytis nuo 2019 m. – Bostonas ir Los Andželas apsikeitė pozicijomis.

Nors skirtumas tarp šių miestų ir 6-osios vietos yra labai didelis, analitikai tiki, kad jei dabartinės tendencijos išliks, Pekinas ir Šanchajus turės rimtų galimybių pakeisti esamą situaciją. Pekinas, šiemet esantis 6-ojoje vietoje, padarė vienuolikos vietų šuolį, o Šanchajus, dabar užimantis 10 vietą, nuo 2019-ųjų pakilo net 21 pozicija. Startuolių ekosistemų lauke pastaraisiais metais Kinija metė rimtą iššūkį aiškiai lyderiaujančioms JAV. Pekino iškilimas žemyn nustūmė tiek Tel Avivą (7-oji vieta), tiek Berlyną (8-oji vieta), o Maskva – Rusijos startuolių centras – pakilo viena vieta, iki 9-osios.

Stipriausia Indijos startuolių ekosistema Bangalore nuo 2019 m. krito per tris pozicijas ir dabar užima 14-ąją vietą, o Naujasis Delis pakilo per tris pozicijas ir dabar užimą 15-ąją vietą, taip mažindamas atotrūkį nuo savo pagrindinio konkurento šalyje. San Paulas (18-oji vieta) dabar yra tarp 20-ies geriausių miestų, tapęs Brazilijos kilimo katalizatoriumi, o Pietų Korėjos sostinė Seulas (21-oji vieta) šoktelėjo viršun per devynias pozicijas. Vašingtonas 2020 m. padarė vieną didžiausių šuolių – iš 45 reitingo vietos pakilo į 30.

Patrauklumas – mąstysenoje

Startuolių centras JAV, palyginti su likusiu pasauliu, taip atsiplėšęs, kad pirmoje eilėje, atrodo, stovi vienui vienas: tarp JAV ir Jungtinės Karalystės, esančioje antroje vietoje, akivaizdus didžiulis atotrūkis.

Keturi iš penkių startuoliais patraukliausių pasaulio miestų įsikūrę būtent JAV ir kol kas nėra požymių, kad kuri nors kita šalis galėtų greitai sumažinti šį atotrūkį.

Stipriausios pozicijos svarba ir vertė akivaizdi ir tarp pačių Jungtinių Valstijų miestų: absoliutus sąrašo lyderis San Fransiskas antroje vietoje esantį Niujorką lenkia net trečdaliu viso reitingavimo balo.

Kodėl JAV tokia patraukli? Čia vis dar įsikūrę dauguma dirbtinio intelekto perspektyviausių startuolių. Be to, lankstūs šalies bankroto įstatymai yra vienas iš pavyzdžių, kodėl geriau žlugti ir pradėti viską iš naujo būtent JAV, palyginti su nuostoliais, kuriuos patyrė tos pačios nesėkmės daugelyje Europos šalių. Investuotojų psichologija Silicio slėnyje iš esmės skiriasi nuo vyraujančios bet kur kitur – ekspertai sako, kad Silicio slėnio lyderystė pagrįsta ne technologijomis, bet mąstysena.

Laukia proveržis?

Su JAV startuolių pasaulyje stiprius ryšius užmezgusi Jungtinė Karalystė po "Brexit" Europą privers patirti rimtą netektį: dar ilgai jokia kita ES valstybė nepasieks monarchijos startuolių ekosistemos stiprumo lygio.

Londonas (3-oji vieta) yra vienintelis pasaulio miestas, įsiterpęs tarp pirmajame penketuke išsidėsčiusių JAV miestų. Londone yra beveik tris kartus daugiau vienaragių nei bet kuriame kitame Europos mieste.

Tačiau, kalbant apie ES, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos yra itin naudingas Vokietijai (5-oji vieta), kuri dabar turi aukščiausią startuolių ekosistemos reitingą bloke. Šalis nuo seno garsėja tradicija vystyti pasaulinio masto aukštos kokybės korporacijas, tokias kaip SAP, "Siemens" ar "Bosch". Visos šios įmonės finansuoja iniciatyvas Vokietijos startuolių ekosistemoje – tai jų inovacijų dalis. Šalies startuolių įvairovė taip pat atsispindi jos naujausiuose vienaragiuose.

Mažas, bet galingas

Izraelis gali tapti pasauliniu centru, nepaisant sudėtingos geopolitinės padėties.

Inovacijomis garsėjantis Izraelis (3-ioji vieta) – palyginti mažos populiacijos, bet labai stiprus startuolių centras. Šalies lyderiu ir toliau išlieka gyvybingasis Tel Avivas, nors reikėtų pastebėti, kad šiemet skirtumas tarp Tel Avivo ir už jo esančių miestų, tokių kaip Berlynas, Maskva ir Šanchajus, išties sumažėjo.

Izraelis gali tapti pasauliniu centru, nepaisant sudėtingos geopolitinės padėties. Tai patvirtina aukštos kokybės startuolių ekosistemos poveikis ekonomikai. Izraelio startuoliai sėkmingai pildo šalies biudžetą grynaisiais pinigais, kurie panaudojami tiek mokesčių pavidalais, tiek dėl sektoriuje mokamų didelių atlyginimų.

Visa tai buvo pasiekta be viešojo sektoriaus nurodymų. "Stripe", "Revolut" ir "Transferwise" Izraelyje neveikia, o jei bandote išsikviesti "Uber", teks ilgai laukti, nes šios paslaugos šalyje nėra. Čia sukurtos programos, tokios kaip "Waze", "Wix", "Fiverr" ir "Viber", įžymios visame pasaulyje – todėl Izraeliui nereikia naudotis kitų sukurtais startuoliais, pelną šalis sėkmingai skaičiuoja iš savo produktų.

Tuo pat metu Kanada (4-oji vieta), užleidusi savo praėjusių metų poziciją Izraeliui, patyrė nuostolių: Torontas ir Vankuveris praranda savo startuoliais patrauklų statusą, tačiau jiems į pagalbą ateina kiti Kanados miestai, šalis gali pasigirti ir reikšmingais vienaragiais.