Kovo mėnesį Rusijos savanorių korpusas (RSK) iškilo į viešumą prisiimdamas atsakomybę už smurtinį įsiveržimą į Rusijos pasienio rajoną Briansko srityje.
Pasak Lucaso Webberio (Lukaso Veberio) iš tyrėjų grupės „Militant Wire“, RSK kelia „sudėtingą mišrią tarpvalstybinių sabotažo operacijų ir vidaus partizaninių išpuolių grėsmę“.
„Dėl to Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms labai sunku sužlugdyti šiuos veiksmus. Be to, be tvirtų įrodymų sunku patikrinti bet kurio iš šių elementų ar jų grupės teiginius“, – sakė jis.
Kitos ultranacionalistinės grupuotės, įskaitant „Rusič“, „Rusijos imperijos judėjimą“ ir „SSRS piliečius“, liko ištikimos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Jie buvo naudojami prieš Rusijos liberalus, Rusijos opoziciją, Rusijos demokratus, siekiant juos tiesiog sumušti.
Abiejų stovyklų grupėse, kurių narių skaičius ribotas, dalyvauja radikalūs panslavistai, neopagonys, imperialistai ir antisemitai. Kai kurie iš jų taip pat yra futbolo chuliganai ar mišrių kovos menų entuziastai.
Atsiskyrė nuo Kremliaus
Nuo 1917 metų bolševikų revoliucijos Maskva ne tik toleravo šias kraštutines nacionalistų grupes, bet ir naudojo jas kaip instrumentą.
„Jei norite nutraukti demonstraciją, sustiprinti saugumo pajėgas per mitingą, galite juos pasamdyti“, – sakė JAV įsikūrusios labdaros organizacijos „Counter-Extremism Project“ (CEP) tyrėjas Kacperas Rekawekas (Kacperas Renkavekas).
„Jie buvo naudojami prieš Rusijos liberalus, Rusijos opoziciją, Rusijos demokratus, siekiant juos tiesiog sumušti. Jie naudojami nešvariam darbui už kitus atlikti. Šia prasme jie nėra nepriklausomi veikėjai“, – pridūrė jis.
Tačiau 2014 metais, kai Rusija įsiveržė į Krymą ir pradėjo kurstyti prorusišką separatizmą Donbase Ukrainos rytuose, šios grupuotės susiskaldė.
Kai kurios kraštutinių dešiniųjų grupės pabėgo į Ukrainą ir Baltarusiją, o kitos, rėmusios invaziją, liko Rusijoje.
„Dabar Rusijoje yra tie, kas prieš kelerius metus ėmė laikytis partijos linijos“, – sakė K. Rekawekas.
Nuo 2022 metų vasario invazijos į Ukrainą, kurią V. Putinas vadina „specialiąja karine operacija“, konfliktas išstūmė iš darbotvarkės visus kitus klausimus, Maskvoje įsikūrusios organizacijos „Sova“, kuri stebi ksenofobiją, interneto svetainėje rašo Natalija Judina.
„Jų nuomonės, kaip ir 2014 metais, išsiskyrė, nors šį kartą dauguma kraštutinių dešiniųjų galiausiai ėmė palaikyti „specialiąją operaciją“, net jei daugelis jų griežtai kritikavo tai, kaip ji vykdoma“, – pridūrė ji.
Tie, kas dar 2014 metais kirto Ukrainos sieną, dažnu atveju turėjo ten kraštutinių dešiniųjų pažiūrų draugų arba šeimos narių.
Nežinoma, kiek žmonių pasirinko šį maršrutą, bet manoma, kad jų yra keli šimtai ir kad kai kurie iš jų kovojo Donbase.
„Kovojame su Kremliumi“
Interviu per „Zoom“ programą RSK narys, pasivadinęs Aleksandru, pravarde „Fortūna“, papasakojo naujienų agentūrai AFP apie tai, kaip veikia grupuotė.
„Dabar mes aktyviai vystomės, plečiamės... dalyvaujame specialiosiose operacijose visoje fronto linijoje“, – sakė jis.
„Mes kovojame prieš dabartinį Kremliaus režimą, prieš kurį kovojome praktiškai visą savo kaip suaugusiųjų gyvenimą“, – pridūrė jis.
Jis apibūdino RSK kaip nepriklausomą padalinį už Ukrainos ribų, tačiau fronte tiesiogiai pavaldų Ukrainos saugumo ministerijai.
„Iš pradžių tai (RSK) buvo tik pavadinimas“, – pripažino jis.
Mes kovojame prieš dabartinį Kremliaus režimą, prieš kurį kovojome praktiškai visą savo kaip suaugusiųjų gyvenimą.
„Rugpjūtį paskelbėme apie junginio sukūrimą. Įsigijome žiniasklaidos įrankių... ir pradėjome savo gyvenimą skirti šiam junginiui“, – pasakojo jis.
Rugpjūčio mėnesį Sankt Peterburge kita kraštutinių dešiniųjų grupuotė, pasivadinusi Nacionaline respublikos armija (NRA), prisiėmė atsakomybę už išpuolį, per kurį žuvo vieno Kremliui artimo ideologo dukra Darja Dugina.
Tačiau reikėtų skeptiškai vertinti bet kokius NRA teiginius apie išpuolį, sakė L. Webberis iš „Militant Wire“.
„NRA egzistuoja bent jau kaip žiniasklaidos jėga ir jau kelis mėnesius yra prisijungusi prie „Telegram“. Dalis šios grupės tikslų – įkvėpti ir paskatinti vietinius Rusijos partizanus imtis tiesioginių veiksmų“, – teigė L. Webberis.
„Gali būti, kad NRA yra daugiausia psichologinio karo operacija be jokio reikšmingo kovinio aparato, galinčio vykdyti svarbias operacijas“, – sakė jis.
Rizikinga
Už Rusiją kovoja kelios suprematistinės grupuotės, pavyzdžiui, WPRS ir „Rusič“, susijusi su privačia karine bendrove „Wagner“.
Niujorke įsikūręs analitinis Soufano (Sufano) centras, kuris specializuojasi saugumo klausimų srityje, nurodo, kad „šiuo metu neaišku, ar WPRS Ukrainoje veikia kaip vientisos, savarankiškos pajėgos, ar jos nariai prisijungė prie Rusijos pajėgų ir yra pasiskirstę po visą kariuomenę“.
Jis pridūrė, kad WPRS nariai „buvo pastebėti besitreniruojantys su įvairiais specialiai pritaikytais ginklais ir dėvintys terminius drabužius, o tai rodo, kad jie gali gauti aukštos kokybės ginklų ir įrangos.
Tiek prorusiškos, tiek proukrainietiškos kraštutinių dešiniųjų grupuotės konflikto pabaigoje gali kelti rimtą grėsmę saugumui.
Prorusiškai nusiteikusios grupės gali atsigręžti prieš režimą, kuris naudojo juos kaip kovinę jėgą.
Kartu su Ukraina kovojantys asmenys gali tapti grėsme provakarietiškam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kurio gynybos pajėgos juos įtraukė į savo gretas.
V. Zelenskiui „reikia, kad visi, kas tik gali, jį palaikytų ir kovotų jo pusėje“, sakė Singapūro S. Rajaratnamo (S. Radžaratnamo) tarptautinių studijų mokyklos tyrėjas Raffaello Pantucci (Rafaelas Pantučis).
Tačiau „bet kuriai šaliai neįtikėtinai rizikinga bandyti manipuliuoti tokiomis grupėmis ir manyti, jog gali jas kontroliuoti, nes praeityje nuolat matydavome, kad tai neveikia“, pabrėžė jis.
„Ši problema niekada nesibaigia gerai“, – pridūrė tyrėjas.
