Nelsonas Mandela, pelnęs didžiulę pagarbą už kovą su apartheido režimu Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ir laikomas vienu iš iškiliausių XX amžiaus politikos veikėjų, mirė ketvirtadienio vakarą, būdamas 95 metų, o ši žinia visame pasaulyje buvo sutikta masiniu gedulu ir liaupsėmis jo stulbinamam gyvenimui.

Nobelio taikos premijos laureatas, kuris buvo išrinktas pirmuoju PAR juodaodžiu prezidentu, o anksčiau beveik tris dešimtmečius praleido kalėjime, mirė savo namuose Johanesburge, apsuptas savo šeimos narių, po ilgos kovos su plaučių infekcija.

Šią žinią šaliai ir pasauliui paskelbė susijaudinęs dabartinis prezidentas Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma) per tiesioginę televizijos transliaciją vėlų vakarą.

"Mūsų mylimas Nelsonas Rolihlahla Mandela, mūsų demokratinės valstybės įkūrėjas, užgeso, - sakė J.Zuma, kuris pats irgi kalėjo kartu su N.Mandela dėl savo kovos prieš baltųjų valdymą. - Mūsų tauta neteko savo didžiausio sūnaus. Mūsų žmonės neteko tėvo."

Penktadienį patekėjus saulei, šimtai pietų afrikiečių tebebudėjo prie N.Mandelos namų Johanesburge, mojuodami vėliavomis ir dainuodami kovos su apartheidu laikų dainas.

"Atėjau čia ne gedėti. Mes švenčiame didžio žmogaus gyvenimą. Didžio vienytojo", - sakė Bobby Damonas (Bobis Deimonas), gyvenantis už kelių gatvių nuo N.Mandelos namų.

"Tačiau turiu pripažinti - ši žinia buvo sukrėtimas, - pridūrė jis. - Per mūsų gyvenimą nebus kito Mandelos."

J.Zuma paskelbė, kad N.Mandelai bus surengtos iškilmingos valstybinės laidotuvės. Prezidentas nurodė nuleisti vėliavas iki pusės stiebo iki buvusio lyderio laidotuvių. Vėliavos taip pat bus nuleistos kitose šalyse, tokiose kaip JAV ir Prancūzija.

Valstybinis transliuotojas SABC vėliau paskelbė, kad N.Mandelos palaikai buvo perkelti į karinę ligoninę Pretorijoje.

JAV pirmasis juodaodis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) taip pat pareiškė pagarbą žmogui, kuris "paėmė istoriją į savo rankas ir išlenkė moralinės visatos arką teisingumo link".

Drauge su B.Obama gedi politikos pasaulio, verslo ir sporto figūros, ir tai atspindi, kaip N.Mandela, iš savo įvairiapusės tėvynės sukūręs „vaivorykštės valstybę“, palietė širdis - kaip vienijanti jėga už teisingumą ir kilnius reikalus.

Jo mirties jau seniai buvo tikimasi, nes jis ne kartą gulėjo ligoninėje dėl plaučių infekcijos ir tris mėnesius buvo intensyviai slaugomas namuose. Tačiau naujienos vis tiek sukėlė šoką.

Dvi jauniausios N.Mandelos dukterys Londone dalyvavo biografinio filmo „Mandela: ilgas kelias į laisvę“ (Mandela: Long Walk to Freedom) premjeroje, kai joms buvo pranešta apie jo mirtį.

Arkivyskupas emeritas Desmondas Tutu, kuris, kaip ir N.Mandela, yra gavęs Nobelio taikos premiją, pavadino velionį žmogumi, mokiusiu smarkiai susiskaldžiusią šalį, kaip susivienyti.

„Sakyti, kad Pietų Afrika galėtų sudegti liepsnose, - kaip kai kas prognozavo – reiškia diskredituoti Pietų Afrikos žmones ir Madibos (N.Mandelos) palikimą, - sakoma D.Tutu pareiškime. - Saulė rytoj pakils ... Ji gali ir neatrodyti tokia skaisti kaip vakar, bet gyvenimas tęsis“.

„TERORISTAS“, VIRTĘS IKONA

Kažkada Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos laikytas teroristu už paramą smurtui prieš apartheido režimą, gyvenimo pabaigoje N.Mandela buvo laikomas kone nepriekaištingu moraliniu pavyzdžiu.

Nepaprasta N.Mandelos gyvenimo istorija, netradicinis humoro jausmas ir kartėlio buvusiems savo engėjams nelaikymas nulėmė šio charizmatiško lyderio patrauklumą visame pasaulyje.
Jis 27 metus praleido už grotų, kol 1990-aisiais buvo paleistas ir ėmėsi vadovauti Afrikos nacionaliniam kongresui (ANC) derybose su baltųjų mažumos valdytojais, kurios baigėsi pirmaisiais multirasiniais rinkimais 1994 metais.

Pergalę šventęs A.Mandela vieną kadenciją dirbo prezidentu, o paskui ėmėsi naujo vaidmens – daug keliaujančio senyvo valstybės veikėjo ir kovotojo su AIDS, kol 2004-aisiais pasitraukė iš viešojo gyvenimo.

Žmogus, kurį jis pakeitė, paskutinis PAR baltasis prezidentas Frederikas Willemas de Klerkas (Frederikas Vilemas de Klerkas), taip pat pareiškė pagarbą velioniui.

„Pietų Afrika neteko vieno savo įkūrėjų ir vieno didžiausių savo sūnų“, - sakė jis.

1918 metų liepą pietrytiniame Transkėjos regione gimęs N.Mandela savo karjerą pradėjo kaip teisininkas, Johanesburge, tuo pat metu užsiimdamas ir politine veikla.

1961 metais jis tapo tuo metu uždrausto ANC ginkluoto sparno „ Umkhonto we Sizwe“ („Šalies ietis“) vyriausiuoju vadu, o 1962-aisiais išėjo karinį pasirengimą Alžyre ir Etiopijoje.

Kai tais pačiais metais grįžęs į PAR ėmė veikti pogrindyje, jį sučiupo policija ir jis buvo nuteistas kalėti penkerius metus.

Tada jis buvo apkaltintas sabotažu ir 1964-aisiais per Rivonijos procesą nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Procesas buvo pavadintas pagal Johanesburgo priemiestį, kur buvo areštuota grupė ANC lyderių.

Teismo posėdžiu N.Mandela pasinaudojo tam, kad pasakytų kalbą, kuri tapo judėjimo prieš apartheidą manifestu.

„Visą savo gyvenimą buvau paskyręs save šiai Afrikos žmonių kovai. Kovojau su baltųjų dominavimu ir kovojau su juodųjų dominavimu. Puoselėjau demokratinės ir laisvos visuomenės idealą. Tai idealas, už kurį esu pasirengęs mirti“, - sakė jis.

Iš pradžių jis buvo nusiųstas į kalėjimą Robeno saloje, kur praleido 18 metų, kol 1982-aisiais buvo perkeltas į Polsmoro kalėjimą Keiptaune, o vėliau – į kalėjimą „Victor Verster“ netoliese esančiame Perle.

Kai jis 1990 metų vasario 11-ąją buvo pagaliau paleistas, iš kalėjimo išėjo iškėlęs kumštį, drauge su tuometine žmona Winnie (Vini).

Buvęs kalinys numeris 46664 ėmėsi užduoties įtikinti F.W.de Klerką, kad laikas užbaigti rasistinio baltųjų mažumos valdymo erą.

N.Mandela ir F.W. de Klerkas 1993 metais drauge gavo Nobelio taikos premiją, už savo vaidmenį užbaigiant aparteidą.

„NORĖTUME BŪTI SU JUO“

Po to, kai ANC laimėjo pirmuosius multirasinius rinkimus, N.Mandela stengėsi išsklaidyti baltųjų mažumos nuogąstavimus ir deklaravo ketinimus sukurti „vaivorykštės valstybę, gyvenančią taikoje su savimi ir pasauliu“.

Kritikai sako, kad penkerius metus trukusį jo prezidentavimą temdė korupcija ir didėjęs nusikalstamumas. Bet jį prezidento poste pakeitę Thabo Mbeki (Tabas Mbekis) ir Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma) niekada nebeturėjo tokios pagarbos ir meilės.

Jo skyrybų su antrąja žmona Winnie popieriai buvo baigti tvarkyti 1996 metais.

Išėjęs į pensiją jis rado meilę su Graca Machel (Grasa Mašel), Mozambiko velionio prezidento Samoros Machelio (Samoros Mašelio) našle, kurią vedė per savo 80-ąjį gimtadienį.

Viena paskutinių jo intervencijų užsienio politikos srityje buvo paskelbtas griežtas priekaištas George'ui W.Bushui (Džordžui V.Bušui) JAV invazijos į Iraką išvakarėse 2003 metais. Tada N.Mandela jį pavadino „prezidentu be įžvalgumo, negalinčiu teisingai mąstyti, dabar norinčiu nugramzdinti pasaulį į holokaustą“.

G.W.Busho pirmtakas JAV prezidento poste Billas Clintonas (Bilas Klintonas) apie N.Mandelą sakė: „Kaskart, kai Nelsonas Mandela įeina į kambarį, visi mes jaučiamės truputį didesni, visi mes norime atsistoti,visi norime sveikinti, nes savo geriausią dieną norėtume būti juo“.

Mianmaro demokratijos simbolis Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či), taip pat Nobelio taikos premijos laureatė, kalbėjo apie savo „nepaprastą sielvartą“ mirus N.Mandelai, kuris „privertė mus suprasti, kad galime pakeisti pasaulį“.

N.Mandelai mirus liko trys jo dukterys, 18 vaikaičių, devyni provaikaičiai ir trys povaikaičiai. Iš santuokos su G.Machel jis turėjo keturis povaikius.

N.Mandelai mirus šeimoje lieka nesutarimų dėl jo turto. Kai kurie jo vaikai ir vaikaičiai yra įsitraukę į teisinį ginčą su jo artimais draugais dėl įtariamų pažeidimų dviejose jo kompanijose.

Bus laidojamas gruodžio 15 dieną

Pietų Afrikos prezidentas pranešė, kad Nelsonas Mandela bus laidojamas kitą sekmadienį, gruodžio 15 dieną.

Prezidentas Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma) dar pasakė penktadienį, kad antradienį, gruodžio 10 dieną, Johanesburgo stadione vyks pamaldos velioniui, kovos su apartheidu lyderiui paminėti.

Pasak J.Zumos, N.Mandela bus pašarvotas vyriausybės komplekse Pretorijoje trečiadienį gruodžio 11 dieną ir liks ten iki laidotuvių.

Ateinantis sekmadienis, gruodžio 8-oji, bus nacionalinė maldų ir apmąstymų diena.

J.Zuma padėkojo žmonėms, kurie iš viso pasaulio atsiuntė užuojautą N.Mandelos artimiesiems.

95-erių N.Mandela mirė ketvirtadienį.