Negailestinga stichija smogė vienam svarbiausių pasaulio ekonomikos žaidėjų. Japonijos galimybes greitai atsitiesti gaubia abejonių šešėlis.
Komponentų stygius
Praėjusią savaitę neatidėliotinų atsiskaitymų rinkoje aštuonių megabaitų duomenų laikmenos, naudojamos skaitmeninėse kamerose, išmaniuosiuose telefonuose ir kituose elektronikos prietaisuose, kainavo 7,3 dolerio (18 litų). Pirmadienį kaina šoktelėjo iki 10 dolerių (25 litų).
Šis kainų šuolis iliustruoja, kaip gamtinė katastrofa Japonijoje paveikė elektronikos prietaisų rinką. Žemės drebėjimas ir cunamis apgadino gamyklas, sutrikdė elektros tiekimą ir transportavimą.
„Toshiba“, gaminanti maždaug trečdalį viso pasaulio duomenų laikmenų vaizdo kameroms, išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, pirmadienį pranešė uždariusi kai kurias gamyklas. Dėl to problemų gali iškilti netgi tokiems milžinams, kaip „Apple“. Ši bendrovė pastaraisiais metais vos pajėgė tenkinti milžinišką paklausą. Jos nauji planšetiniai kompiuteriai „iPad 2“, pasirodę prekyboje praėjusį penktadienį, buvo šluote šluojami nuo lentynų.
Uždarytos gamyklos
Problemos laukia ir automobilių gamintojų, netgi tų, kurie neturi gamyklų Japonijoje. Jiems gali tekti mažinti arba išvis stabdyti gamybą, jeigu Japonijos tiekėjai nesugebės atnaujinti elektronikos ir kitų automobilių dalių produkcijos.
JAV pardavėjai baiminasi, kad gali pritrūkti kai kurių mažųjų, hibridinių ir prabangių automobilių modelių. Sandėliuose likusias mašinas su nerimu skaičiuoja ir Lietuvos japoniškų automobilių pardavėjai.
„Pasekmes pradėsi justi jau po kelių savaičių“, – sakė JAV tyrimų bendrovės „IHS Automotive“ analitikė Rebecca Lindland. Anot jos, Japonijos bendrovės šį mėnesį planavo pagaminti maždaug milijoną automobilių, bet stichinė nelaimė šį skaičių gali sumažinti ketvirtadaliu ir net daugiau.
Uždariusi visas savo gamyklas Japonijoje, „Toyota“ trečiadienį nepagamins 40 tūkst. automobilių. Kada gamyklos vėl pradės veikti, niekas prognozuoti nesiryžta.
Indeksai ritasi žemyn
Po žemės drebėjimo ir cunamio paūmėjus branduolinei krizei, Japonijos įmonių akcijų kursai antradienį ritosi žemyn. Pagrindinis indeksas „Nikkei 225“ krito daugiau kaip 14 proc., tačiau iki sesijos pabaigos kiek atsitiesė.
Pasak ekspertų, investuotojai panikuodami parduoda akcijas. Ir tai ne tik užsienio investuotojai – atsikratyti akcijų nori absoliučiai visi.
Toliau žemyn traukė ir pasaulinės naftos kainos. „Brent“ rūšies naftos kainos balandžio sandoriams antradienį smuko 5 JAV doleriais iki 107,88 JAV dolerio už barelį. WTI kainos balandžio sandoriams sumažėjo 4 JAV doleriais iki 97,10 JAV dolerio už barelį.
Į Japoniją grįžta recesija
Kai kurie analitikai tikina, kad stichijos sukeltas Japonijos ekonominis nuosmukis bus laikinas. Esą uolūs ir darbštūs japonai palaidoję mirusiuosius imsis sugriautos infrastruktūros atstatymo, kuris sukels bumą statybų ir kituose sektoriuose.
Tačiau ne visi yra tokie optimistiški. Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ ekonomikos apžvalgininkai prognozuoja, kad Japonijos laukia recesija ir gili skolų krizė, o tai savo ruožtu sulėtins pasaulio bendro vidaus produkto (BVP) augimą ir pakenks finansų rinkų stabilumui.
„Cunamio bangos užliejo labiausiai nusilpusį ir nestabilų pasaulio ekonomikos milžiną, – rašoma „Deutsche Welle“ naujienų svetainėje. – Vos dieną prieš žemės drebėjimą iš Tokijo atėjo patikslinti oficialūs duomenys apie BVP dinamiką paskutinį 2010 m. ketvirtį: Japonijos BVP pirmą kartą per penkis ketvirčius sumažėjo, ir gana ženkliai. Žemės drebėjimo sukelti sugriovimai ir svarbiausių ūkio mechanizmo dalių laikinas paralyžius, be abejonių, lems tolesnį BPV mažėjimą šį ketvirtį. Taigi jau dabar galima teigti, kad Japoniją ištiko recesija. Tai labai nepalanki padėtis plataus masto atstatymo darbams, o tiksliau kalbant – jų finansavimui.“
Japonijos padėtį apsunkina didelė valstybės skola, kuri siekia 200 proc. BVP. Tokių prastų rodiklių neturi net labiausiai prasiskolinusios Europos šalyse.
„Pasaulio verslas neturėtų guosti savęs viltimis apie greitą statybų bumą Japonijoje, – reziumuoja „Deutsche Welle“. – Priešingai, reikėtų pasiruošti tam, kad Tekančios saulės šalyje vartojimo aktyvumas dar labiau sumažės, nes daugelio japonų perkamoji galia dėl stichijos smarkiai kris. Jie nuskurdo per kelias minutes, praradę namus, butus, laivus, automobilius ir kitokią nuosavybę. Kiek jiems galės padėti draudikai, mes kol kas nežinome.“
Naujausi komentarai