Iki ketvirtadienį vyksiančio Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės likus kiek daugiau nei savaitei, Kensingtono rūmai pranešė, kad princo Williamo žmona Kate Middleton laukiasi antrosios atžalos. Socialiniuose tinkluose netruko pasklisti komentarai, esą po tokios aukos Škotija tikrai nebeišdrįs palikti sąjungos.

Pati britų karalienė Elizabeth II laikosi pozicijos, kad karališkajai šeimai veltis į diskusijas apie Škotijos nepriklausomybę nereikėtų. Tokiam požiūriui pritaria ir viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius, manantis, kad žinia apie Jungtinės Karalystės (JK) gyventojų numylėtos K. Middleton nėštumą kaip tik prieš balsavimą yra tiesiog sutapimas.

„Bekingemo rūmai nesiimtų tokių priemonių. Tikrai nemanau, kad jie sau leistų manipuliuoti tokio tipo turiniu“, – sakė ekspertas.

Tad kas, jei ne K. Middleton, nulems škotų pasirinkimą?

Ekonominiai iššūkiai

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, paklaustas, kaip pats balsuotų Škotijos referendume, atsakė: „Kaip ekonomistas – prieš, bet jei būčiau labai škotiškas, tada – už.“

Patys škotai pasiskirstė į beveik lygias stovyklas. Rugsėjo pradžioje paskelbta apklausa parodė, kad „taip“ referendume pasakytų 51 proc., o „ne“ – 49 proc. šalies gyventojų.

Ž. Mauricas savo dvejones paaiškino tuo, kad, Škotijai apsisprendus palikti JK, jos lauktų labai dideli iššūkiai.

„Trumpuoju laikotarpiu jie susidurtų su daugybe problemų ir iššūkių. Neaišku, ar pavyks jas išspręsti, tačiau visos valstybės, pasirinkusios nepriklausomybės kelią, su jomis susiduria. Taip pat buvo ir Baltijos valstybėse“, – kalbėjo ekonomistas.

Visų pirma, škotams reiktų apsispręsti dėl savo valiuotos: likti su svaru sterlingu (nors premjeras Davidas Cameronas sakė, kad to neleis), sukurti naują piniginį vienetą ar prisijungti prie euro zonos.

Šis procesas užtrūktų ir primintų Lietuvos kelią po Sovietų Sąjungos žlugimo – dar kurį laiką naudojome rublius, tada perėjome prie talonų, ir tik tada įsivedėme litą, kuris suteikė kur kas daugiau stabilumo.

„Jei Škotija nuspręstų sukurti savo valiutą, jos iškart pririšti prie kitos negalėtų, turėtų leisti jai paplaukioti, kad nusistatytų tikrasis jos kursas. Antraip po to jai grėstų devalvacija arba revalvacija“, – pastebėjo pašnekovas.

Jo teigimu, problemų gali kilti ir dėl biudžeto, kuris gali tapti deficitinis, ir naftos išteklių panaudojimo, kai tektų kovoti su potencialiai augsiančia korupcija.

„Kita vertus, juk smagu turėti atskirą valstybę. Kas žino, gal ilgainiui, po kokių 10 metų, Škotija, susitvarkiusi su šiais iššūkiais, atrodytų netgi geriau už Angliją“, – priežastį balsuoti „už“ paaiškino Ž. Mauricas.

Kiti klausimai

Škotija jau dabar turi pakankamai didelę autonomiją. Pagal 1998 metų Škotijos aktą, Škotijos vyriausybė ir parlamentas gali vykdyti atskirą nuo sąjungos politiką švietimo, sveikatos apsaugos, žemės ūkio, aplinkosaugos, teisės, transporto ir kultūros srityse.

Tačiau Vestminsterio rūmai kontroliuoja užsienio politiką, krašto apsaugą, imigraciją, daugelį valstybės pašalpų ir pensijų, verslo reguliavimą ir energetiką. Jie taip pat nustato daugumą mokesčių ir akcizų dydžių. Škotijai tapus nepriklausoma, visa tai ji galėtų spręsti savarankiškai.

Traukiantis iš JK, reiktų susitarti dėl prisiimamos nacionalinės skolos dalies, prisijungimo prie Europos Sąjungos ir NATO, dėl to, ar britų karališkasis jūrų laivynas galės likti Glazgo uoste, koks bus Škotijos ir Anglijos pasienio statusas, kas galės turėti dvigubą pilietybę ir dar daugelio kitų klausimų.

Naujausia valstybė pasaulyje

Kol kas labai sunku prognozuoti, kokių pasekmių  Škotijos atsiskyrimas turėtų Lietuvai, tačiau bent jau perpiešti žemėlapį tikrai teks.

Šiuo metu naujausia valstybė pasaulyje yra Pietų Sudanas, savo nepriklausomybę įgijęs 2011 metais. Kaip ir jam, Škotijai būtų labai svarbu įstoti į Jungtinių Tautų Organizaciją.

Taip pat tektų įgyti naują tarptautinį telefono kodą, aukščiausio lygio interneto domeną (pavyzdžiui, .scot) ir tarptautinį pašto kodą.

Galbūt viso šio triūso vengimas gali atgrasyti škotus nuo atsiskyrimo, tačiau bent dalis šalies gyventojų šių iššūkių nebijo.

Tą įrodyti pasistengė Škotijos politikas Andrew Wilsonas, neseniai vietos laikraštyje „The Scotsman“ paskelbęs labai emocingą skiltį, kurioje rašė: „Tai mūsų momentas, ir galbūt mes daugiau niekada čia nebeatsidursime. Tai mūsų proga savo vaikams įteikti nuostabią įrankių dėžutę ir dirbti kartu su jais siekiant sukurti tokią valstybę, kokia mes norime tapti“.