Šiapus geležinės uždangos

Grįžęs iš karinės bazės Japonijoje į Jungtines Valstijas L. H. Oswaldas nusprendė pasitraukti iš aktyvios tarnybos, o 1959 m. rudenį, per patį Šaltojo karo įkarštį, jam į galvą netikėtai šovė mintis išvykti pasižvalgyti po Sovietų Sąjungą.

Čia L. H. Oswaldas užsibuvo iki pat 1962 m. birželio.

Į socialistinį rojų jis atvyko iš Suomijos teritorijos, tad naujai paviešintų duomenų košėje galima rasti ir dokumentą, kurio autorystė veikiausiai priklauso CŽV pareigūnui Lee Hobartui Wigrenui.

Šiame dokumente pareigūnas teigia kalbėjęs su Franku Fribergu (JAV diplomatinės atstovybės darbuotoju Suomijoje ir veikiausiai taip pat slaptųjų tarnybų pareigūnu) apie 1959 m. spalį Suomijoje L. H. Oswaldo praleistą laiką ir jo kontaktus su tenykščiu SSRS konsulatu.

Dokumente akcentuojama, kad, anot F. Fribergo, iš oro uosto į Helsinkį galima patekti per 25 min., o norint pasiekti SSRS konsulatą taksi, neprireiktų nė penkių.

Begyvendamas dabartinės Baltarusijos sostinėje Minske, L. H. Oswaldas susipažino su jauna mergina Marina Nikolajevna Prusakova (1941).

Lee ir Marina sukūrė šeimą, praėjus vos kelioms savaitėms po pažinties, o 1962 m. vasarį jiems gimė vaikas.

Maždaug tuo pat metu L. H. Oswaldas netikėtai užsimanė kartu su artimaisiais grįžti į Jungtines Valstijas.

Gyvenimo prasmės paieškos

L. H. Oswaldo gyvenimas jau buvo gana keistas ir neramus, tačiau paskutinieji mėnesiai nuo grįžimo į JAV iki įsitraukimo į prezidento nužudymą buvo bene patys audringiausi ir paslaptingiausi jo egzistencijoje.

Jis dažnai keitė gyvenamąją vietą, dirbo įvairiausius nekvalifikuotus darbus, bandė užsiimti politine veikla bei, kaip spėjama, šovė į pastatą, kuriame gyveno pamišęs, į atsargą išėjęs bei taip pat politikavęs kariškis Edwinas Andersonas Walkeris (1909–1993).

Vienu metu Lee bendravo su antikomunistiškai nusiteikusiais emigrantais iš Rusijos ir kartu platino Fidelio Alejandro Castro Ruzo (1926–2016) režimą palaikančius lankstinukus.

1963 m. rugpjūtį Lee davė interviu radijo žurnalistui Williamui Kirkui Stuckey’ui, kuriame išreiškė palaikymą komunistinės Kubos valdžiai.

„Castro yra nepriklausomas laisvos valstybės vadovas“, – žurnalistui tvirtino Lee.

Taikinys: šioje istorinėje fotografijoje prezidentas J. F. Kennedy’is su pirmąja ponia Jacqueline’a ir Teksaso gubernatorius Johnas Bowdenas Connally’is Jaunesnysis su savo sutuoktine Nellie važiuoja Dalaso gatvėmis prieš lemiamus šūvius į JAV vadovą. Per šį pasikėsinimą gubernatorius taip pat buvo sunkiai sužeistas, tačiau išgyveno. Scanpix nuotr.

KGB tvaikas Meksikoje

Bene labiausiai intriguojantis ir vaizduotę kurstantis šio periodo įvykis – L. H. Oswaldo kelionė į Meksiką 1963 m. rudenį, likus vos porai mėnesių iki prezidento nužudymo.

Teigiama, kad šioje valstybėje jis galėjo susitikti su žmogumi, įvardinamu Valerijaus Kostikovo pavarde.

Tarp naujai išslaptintų dokumentų galima rasti ir CŽV pareigūno Davido Henry Blee (1916–2000) atsakymą žmogui, įvardijamam Anthony’iu.

„Gerbiamas Anthony, atsakant į jūsų žinutę 6/705 (1982 m. gegužės 10 d.), mūsų duomenys rodo, kad nuo 1959 iki 1961 m. Valerijus Vladimirovičius Kostikovas keliavo į Meksiką, Prancūziją, Ispaniją, Jungtines Valstijas ir Kubą. 1961 m. jis buvo paskirtas ilgesniam laikui konsulato pareigūnu Meksiko mieste ir tarnavo ten iki 1965 m. rugpjūčio. Jis buvo įvardijamas įvairiai: kaip vertėjas, vicekonsulas, atašė. Šių kelionių metu jis bandė „išugdyti“ (aut. past. ataskaitoje vartotas angliškas žodis „cultivate“, veikiausiai yra JAV žvalgybininkų žargonas, kuriuo įvardijamas verbavimas) JAV vyriausybės darbuotoją, paskirtą į mūsų ambasadą Meksiko mieste. 1963 m. rugsėjį–spalį, L. H. Oswaldas kreipėsi į Sovietų ambasadą Meksiko mieste, siekdamas gauti vizą, leidžiančią jam grįžti į SSRS. Kostikovas, kaip konsulato pareigūnas, dirbo su šiuo prašymu“, – tvirtinama atsakyme.

Pradėjo pasaulinio masto dezinformacijos operaciją, kurios tikslas – Kennedy’io nužudymo istorijoje nukreipti publikos dėmesį nuo Maskvos ir melagingai suversti kaltę CŽV.

Operacija „Drakonas“

„1963 m. lapkričio 26 d., keturios dienos po prezidento Kennedy’io nužudymo, generolas Sacharovskis be išankstinio perspėjimo atskrido į Bukareštą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo pirmoji jo stotelė, susiruošus į žaibišką turnė per svarbiausias „broliškas“ slaptąsias tarnybas. Mūsiškė DIE iš jo sužinojo, kad KGB jau pradėjo pasaulinio masto dezinformacijos operaciją, kurios tikslas – Kennedy’io nužudymo istorijoje nukreipti publikos dėmesį nuo Maskvos ir melagingai suversti kaltę CŽV“, – savo ir bendraautoriaus Ronaldo J. Rychlako (1957) knygoje „Dezinformacija“ („Disinformation“, 2013) tvirtino į Vakarus perbėgęs komunistinės Rumunijos slaptosios tarnybos pareigūnas Ionas Mihai’us Pacepa (1928–2021).

Anot knygos autorių, „Drakonas“ buvo viena sėkmingiausių nūdienos dezinformacijos operacijų, kuria bandyta propaguoti teorijas, kad JAV prezidento nužudymą galėjo suorganizuoti aukščiausi Jungtinių Valstijų vadovybės sluoksniai.

Šiuos esą sudarė karinio pramoninio komplekso, CŽV, FTB, kitų valstybės institucijų bei organizuoto nusikalstamumo atstovai, kartu susimokę su prezidento pareigas po nužudymo perėmusiu Lyndonu Bainesu Johnsonu (1908–1973).

Pats I. M. Pacepa tvirtino galintis kelti prielaidą, kad SSRS slaptosios tarnybos ideologiniu pagrindu užverbavo L. H. Oswaldą dar jam tarnaujant jūrų pėstininkų padalinyje Japonijoje, vėliau įsileido į SSRS bei įdiegė jam tvirtus komunistinės pasaulėžiūros pagrindus.

Jie taip pat padėjo jam patobulinti šaudymo įgūdžius, pateikė žinių, reikalingų priešiškoje valstybėje veikiančiam agentui, „parūpino“ „sovietinę“ žmoną (ši galbūt buvo parengta kaip jo pagalbininkė) bei įkalbėjo jį grįžti į Jungtines Valstijas.