Prezidentas Ilhamas Alijevas nepaleis iš rankų Azerbaidžano vairo ir vadovaus jau trečią kadenciją, bet opozicijos pasirodymas rinkimuose įžiebė vilčių.

"Jokio kito kelio nėra"

Sustojus judrioje klestinčios Azerbaidžano sostinės  gatvėje atrodo, kad čia pasaulis juda labai greitai. Bet paklausus vietinio, kas, jo manymu, valdys šalį artimiausius penkerius metus, laikas staiga sustoja.

"Be jokių abejonių, Ilhamas bus išrinktas į šį postą, – sakė praeivis. – Jis bus prezidentas. Jokio kito kelio nėra."

Apklausos, istorija ir nuojauta – viskas rodo, kad autokratiškas Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas laimėjo vakarykščius rinkimus. Pergalė rinkimuose 51-ų politikui užtikrina prieštaringai vertinamą, bet konstituciškai patvirtintą trečią kadenciją.

Ir nors rinkimų rezultatas niekam nekėlė abejonių, keletas staigmenų, įvykusių per rinkimų kampaniją, įžiebė permainų viltį.

Purvą kelia į viešumą

Pagrindinė staigmena buvo ta, kad po ilgų tarpusavio kivirčų opozicija šiemet pirmą kartą žengė į rinkimus bendru frontu. Naujai suformuota Nacionalinė demokratinių jėgų taryba sujungė beveik visas opozicijos partijas, įskaitant "Musavat" ir Azerbaidžano liaudies frontą.

Jis nepalūžo net tuomet, kai iš kovos buvo priverstas pasitraukti jo ryškus ir žinomas kandidatas – filmų kūrėjas Rustamas Ibragimbekovas. Jį pakeitė ne toks žinomas Camilis Hasanli. Nors pradžioje tai atrodė kaip žingsnis atgal, vėliau ėmė ryškėti tokio sprendimo pranašumai.

Rusiškai kalbantis Maskvoje įsikūręs ir "Oskaro" apdovanojimą pelnęs R.Ibragimbekovas geriau žinomas pasaulio arenoje. Bet 61-ų istorikas ir buvęs parlamentaras C.Hasanli puikiai išmano purviną Azerbaidžano politiką ir nesidrovi apie tai garsiai kalbėti išraiškinga azerbaidžaniečių kalba.

Tulžingi debatai

"Valdančioji partija yra korumpuota iki kulkšnių , – per televizijos debatus sakė jis. – I.Alijevo vyriausybė paskendo korupcijoje iki kelių, o pats I.Alijevas – iki kaklo."

Tiesa, debatai buvo panašūs į cirką. I.Alijevas juose nedalyvavo, o aštuoni režimui artimi kandidatai svaidė įžeidimus C.Hasanli ir kartą net paleido į jį vandens butelį.

Priešininkai ir kiti niekintojai naudojo valstybės suteiktą eterio laiką opozicijai dergti, vadino jos atstovus šunimis ir homoseksualais, o jų žmonas – kekšėmis.

Siyavushas Novruzovas, valdančiosios Naujojo Azerbaidžano partijos narys, nuėjo dar toliau ir metė iššūkį C.Hasanli, parašiusio kelias istorines knygas, moksliniams pasiekimams.

"Tu nesi mokslininkas, – rėžė jis per televizijos debatus. – Tu buvai čigonas ir gyvenai gatvėje. Ir tu liksi toje gatvėje po rinkimų."

Valdžia net nesivargino

Apžvalgininkai teigia, kad tulžinga retorika ir debatai visuomenėje sukėlė pasibjaurėjimą.

Baku įsikūrusio tyrimų centro "Atlas" vadovas Elkhanas Shahinoglu teigė, kad tokia strategija buvo paranki I.Alijevui, kuris laikėsi aukščiau visų peštynių, tik keletą kartų pasirodė viešai ir tiesiogiai neprašė rinkėjų balsuoti už jį.

"Visuomenės abejingumas politiniams procesams yra blogai, – teigė ekspertas. – Ir tai paranku vyriausybei, nes ji gali laimėti rinkimus net neeikvodama daug pastangų. Jei pastebėjote, valdančioji partija net nepasivargino surengti Baku didesnio mitingo."

A.Navalno taktika

Tačiau I.Alijevo nebuvimas taip pat padėjo C.Hasanli patraukti dėmesį į save. Pasitelkęs Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno taktiką, jis naudojo eterio laiką apskaičiuotam puolimui prieš vyriausybės korupciją ir milijardų iš naftos pasisavinimą.

"Atsinešiau dokumentus, kurie rodo, kad gaunu 2 tūkst. manatų pensijos, – sakė jis vienuose debatuose. – Norėčiau paklausti Ali Ahmadovo (Naujojo Azerbaidžano partijos lyderio – red. past.), ar jis atsinešė dokumentus dėl 48 mlrd. manatų, kuriuos I.Alijevas pasisavino iš valstybės? Ar jis atsinešė 75 mln. dolerių vertės vilų Dubajuje dokumentus? Ar jis atsinešė dokumentus dėl kyšio, kurį I.Alijevas asmeniškai paėmė ir kas buvo patvirtinta Niujorko teisme? Ar jis atsinešė nekilnojamojo ir finansinio turto, kurį Alijevų šeima pavogė iš šios valstybės, dokumentus? Jei jis neatsinešė, aš atsinešiau visus šiuos dokumentus kartu su banko sąskaitomis."

C.Hasanli taip pat vykdė kampanijas regionuose, susitikdavo su rinkėjais ir rengė mitingus, į kuriuos susirinkdavo kuklios minios. Mitingų dalyviai vėliau skundėsi, kad sulaukė grasinimų netekti darbo, o dviejų opozicijos lyderių sūnūs likus kelioms dienoms iki rinkimų buvo užpulti ir pasodinti už grotų.

Su rinkimais kova nesibaigs

Valdžia neigia vykdanti smurtą politiniais motyvais, bet Jungtinės Tautos, ES bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija pareiškė susirūpinimą dėl nuolatinio spaudimo aktyvistams, žurnalistams ir opozicijos politikams.

Nacionalinės demokratinių jėgų tarybos nariai tiki, kad jeigu rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi, jie laimėtų ir tuomet galėtų įgyvendinti savo pasiūlymą dvejiems metams suformuoti laikinąją vyriausybę, kuri nutiestų kelią naujiems rinkimams, konstitucijos pataisoms ir cenzūrai panaikinti.

Bet Liaudies fronto vicepirmininkė Gozel Bayramli teigė, kad spalio 9-ąją jų kova nesibaigė.

"Mes nesame organizacija, kurios tikslas yra rinkimai, – paaiškino jis. – Nacionalinė taryba turi ilgalaikę viziją. Mūsų tikslas yra pasukti nuo autoritarizmo prie demokratijos, įsteigti demokratiją. Kol tai įvyks, demokratinėms jėgoms labai svarbu būti vieningoms. Mes bandome tai daryti. Tai mūsų tikslas."

Politiko portretas

51-ų I.Alijevas atėjo į valdžią 2003 m., mirus jo tėvui Heidarui Alijevui – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir vienam iš komunistinio režimo šulų, vadovavusiam naftos turtingam Azerbaidžanui ankstesnius 10 metų.

I.Alijevas buvo perrinktas 2008-aisiais, surinkęs 89 proc. balsų, tačiau stebėtojai iš Vakarų šalių atsisakė pripažinti tuos rinkimus laisvais ir sąžiningais. Ginčijamas 2009-ųjų referendumas leido I.Alijevui vėl kandidatuoti, o prieš rinkimus rengtos apklausos rodė, kad jis gali tikėtis surinkti daugiau nei 80 proc. balsų. Siekiant pratęsti dešimtmečius trukusį jo valdymą, iššūkį jam metė devyni kiti kandidatai.

Musulmoniškoje 9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, uždirbančioje milijardus JAV dolerių už parduodamą naftą, gyvenimo kokybė pagerėjo per pastarąjį dešimtmetį, o Azerbaidžanas tampa vis svarbesniu energetikos išteklių tiekėju Europai bei NATO partneriu.

I.Alijevas, kaip tikimasi, toliau atsargiai žengs keliu tarp Vakarų šalių bei Rusijos ir sieks užtikrinti, kad Azerbaidžanas išliktų svarbus energetikos išteklių šaltinis Europai bei Jungtinių Valstijų sąjungininkas, tačiau neužrūstintų savo didžiosios šiaurinės kaimynės.

Kita vertus, analitikai prognozuoja, kad, didėjant naftos gavybai ir dar nepradėjus eksploatuoti naujų gamtinių dujų telkinių, I.Alijevui bus sunku suvaldyti didėjantį pyktį dėl korupcijos bei nelygybės.