Atvykusį į Hirošimos taikos memorialinį parką B.Obamą pasitiko Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė).

Prezidentas padėjo vainiką prie 1945 metais Jungtinių Valstijų įvykdyto branduolinio smūgio aukų kenotafo.

Pagerbė atominio bombardavimo aukas

Apsilankęs Hirošimoje B. Obama pagerbė 140 tūkst. žmonių, žuvusių per pirmąjį pasaulyje atominį bombardavimą, taip pat stengėsi atkreipti tarptautinį dėmesį į jo neišsipildžiusią viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų.

„Prieš 71 metus mirtis nukrito iš dangaus, ir pasaulis pasikeitė“, – prezidentas pasakė padėjęs vainiką Hirošimos taikos memorialiniame parke, pagerbdamas žmones, kurių gyvybes nusinešė 1945 metų rugpjūčio 6-ąją Jungtinių Valstijų numesta bomba, žymėjusi branduolinės epochos pradžią.

Susikaupęs B.Obama padėjo vainiką ir minutėlę pastovėjo nulenkęs galvą bei užmerkęs akis, po to atsitraukė ir stebėjo, kaip gėlių vainiką deda Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė).

Prezidentą lydėjo JAV ambasadorė Japonijoje Caroline Kennedy (Kerolain Kenedi).

Atominė bomba „pademonstravo, kad žmonija įgijo priemonių susinaikinti“, savo kalboje pabrėžė B.Obama.

Per šią kruopščiai surežisuotą ceremoniją B.Obama neatsiprašė, tik priminė karo baisumus ir išsakė viltį, kad Hirošimos siaubas gali pažadinti „moralinį nubudimą“.

„Kodėl atvykome į šią vietą, į Hirošimą? Atvykome susimąstyti apie baisią jėgą, atpalaiduotą dar nelabai tolimoje praeityje. Atvykome gedėti žuvusiųjų, – sakė jis. – Jų sielos kalbasi su mumis; jos prašo mus pažvelgti į save, įvertinti, kas esame.“

„Technologijų pažanga be lygiavertės žmogiškųjų institucijų pažangos gali lemti mūsų pragaištį. Mokslo revoliucija, atvedusi prie atomo suskaldymo, taip pat reikalauja moralės revoliucijos“, – pridūrė Amerikos lyderis.

Nebylus verksmas

„Štai kodėl atvykome į šią vietą – stovime čia, šio miesto viduryje, ir priverčiame save įsivaizduoti momentą, kai nukrito bomba, – tęsė jis. – Priverčiame save pajusti vaikų, suglumusių dėl to, ką pamatė, siaubą.“

„Įsiklausome į nebylų verksmą“, – sakė jis.

B.Obama, kurio pirmtakas Harry Trumanas (Haris Trumanas) priėmė sprendimą surengti pirmuosius pasaulyje branduolinius smūgius, susitiko su senyvais žmonėmis, išgyvenusiais tuos bombardavimus, ir apkabino vieną vyrą, kuris atrodė perpildytas emocijų.

Jis taip pat pasikalbėjo su besišypsančiu 91 metų Sunao Tsuboi (Sunao Cubojumi), kuris anksčiau pareiškė norintis pasakyt JAV prezidentui, kad yra labai dėkingas už jo vizitą.

B.Obama anksčiau neretai primindavo pasauliui, kad reikia mažinti branduolinio karo grėsmę. Savo kadencijos pradžioje jis pelnė Nobelio taikos premiją už išdėstytą branduolinio nusiginklavimo viziją, bet vėlesnės jo pastangos šioje srityje neatnešė svaresnių rezultatų.

„Privalome turėti drąsos ištrūkti iš baimės logikos ir siekti pasaulio be jų“, – sakė B.Obama, turėdamas omenyje branduolinius ginklus.

Šis vizitas buvo diplomatiškai itin keblus JAV prezidentui, norinčiam įsiamžinti istorijoje, bet neatverti senų žaizdų.

Kritikai įsitikinę, kad pats B.Obamos apsilankymo Hirošimoje faktas bus laikomas atsiprašymu už, jų nuomone, pagrįstą ataką. Visgi prezidentas taip pat pelnė pagyrimų iš tų, kurie šį vizitą laiko gerokai vėluojančiu žingsniu, reikalingu užgydyti senoms nuoskaudoms.

Seniai laukiamas žingsnis

B.Obama atskrido į Hirošimą po derybų su kitais Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais per viršūnių susitikimą Idzėje-Šimoje.

Jo apsilankymas, įvykęs praėjus 71 metams po Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų, buvo jau seniai laukiamas žingsnis.

Kiti Amerikos prezidentai taip pat svarstė galimybę surengti tokį vizitą, bet ši tema tebebuvo pernelyg opi ir kurstanti prieštaringus jausmus. Jimmy Carteris (Džimis Karteris) apsilankė Hirošimoje 1984 metais, jau baigęs prezidento kadenciją.

Netgi dabar, kai apklausos rodo, jog 70 proc. japonų palaiko B.Obamos sprendimą atvykti į Hirošimą, vizito atmosfera buvo įtempta. Šis prezidento žingsnis neabejotinai bus nuodugniai nagrinėjamas įvairiais atžvilgiais.

Jo politiniai priešininkai namuose pasiruošę sukelti triukšmą dėl bet kokio nepageidaujamo apgailestavimo ženklo.

Korėjiečiai savo ruožtu nori išgirsti prezidento pripažinimą, kad tarp žuvusiųjų Hirošimoje ir Nagasakyje buvo 20–40 tūkst. jų tėvynainių.

Taip pat tebegyvena tiesioginių tų bombardavimo liudininkų, norinčių, kad B.Obama išklausytų jų istorijų ir pamatytų jų randus – tiek fizinius, tiek emocinius.

Pradeda naują susitaikymo skyrių

Japonijos ministras pirmininkas Sh. Abe penktadienį pareiškė, kad B.Obamos vizitas atominio bombardavimo taikiniu tapusioje Hirošimoje atveria naują skyrių Amerikos ir Japonijos susitaikymo istorijoje.

Sh.Abe, sakydamas kalbą po to, kai kartu su B.Obama padėjo vainikus, pareiškė nuoširdžiai gerbiantis Amerikos lyderio drąsą ryžtis apsilankyti Hirošimoje.

Premjeras pabrėžė, kad Hirošimos tragedijai neturi būti leista pasikartoti, ir pridūrė, kad jis kartu su B.Obama yra pasiryžę siekti pasaulio be branduolinių ginklų, kad ir kaip būtų sunku įgyvendinti tokią viziją.

Susitiko su bombardavimus išgyvenusiais žmonėmis

B. Obama susitiko su žmonėmis, likusiais gyvais per Amerikos įvykdytas branduolines atakas Japonijoje, ir apkabino vieną senyvą vyrą, kuris atrodė perpildytas emocijų.

JAV prezidentas apkabino vyrą pilku kostiumu po to, kai paspaudė ranką kitam atominį bombardavimą 1945-aisiais išgyvenusiam vyrui, kuriam dabar 91-eri.

Ši kelionė įvyko praėjus daugiau negu septyniems dešimtmečiams po to, kai pasaulis pirmąkart suvokė, jog jam iškilo grėsmė susinaikinti, amerikiečių lėktuvui „Enola Gay“ numetus bombą „Little Boy“ („Berniukas“) ant to vakarinio Japonijos miesto.

Bombos sprogimas nusinešė apie 140 tūkst. žmonių gyvybių. Dalis jų žuvo iškart, sudeginti akinamai spindinčio atominio sprogimo ugnies kamuolio arba užmušti smūginės bangos, bet daugelis kitų mirė vėliau nuo sužalojimų arba spinduliuotės sukeltų ligų vėlesnėmis dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba metais.

Po trijų dienų Jungtinės Valstijos numetė kitą atominę bombą ant Nagasakio.

B.Obamai skaičiuojant paskutiniuosius savo kadencijos mėnesius, šis vizitas taip pat žymi septynerių metų sukaktį po to, kai jis paragino pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, sakydamas įsimintiną kalbą Prahoje, padėjusią jam pelnyti Nobelio taikos premiją.

Nors pasaulis mūsų dienomis atrodo nė kiek nepriartėjęs prie tos vizijos išsipildymo, B.Obama tikriausiai pasinaudos simboliniu vizitu Hirošimoje, kad atkreiptų dėmesį į išliekančias grėsmes.

„Noriu dar kartą pabrėžti egzistuojančią labai realią (konfliktų) riziką ir būtinybę nedelsiant veikti, kurią turėtume jausti mes visi“, – B.Obama sakė žurnalistams per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Japonijoje.

„Mūsų vizitas Hirošimoje ... dar kartą patvirtins mūsų bendrą viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų“, – jis sakė anksčiau šią savaitę, pakartodamas frazę, kurią buvo ištaręs Čekijos sostinėje.

B.Obamą lydės Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), kurio dalyvavimas „pabrėš nepaprastą aljansą“, sukurtą Japonijos ir Jungtinių Valstijų iš karo pelenų, pažymėjo Amerikos lyderis.

91 metų Sunao Tsuboi (Sunao Cubojus), likęs gyvas Hirošimoje, pakviestas į tą renginį anksčiau sakė visuomeniniam transliuotojui NHK, kad pasitaikius progai pasikalbėti su B.Obama jis „norėtų išreikšti dėkingumą“ dėl jo vizito.

„Neketinu prašyti, kad jis ištartų atsiprašymo žodžius“, – pažymėjo S.Tsuboi, ilgametis judėjimo už branduolinį nusiginklavimą aktyvistas.

Vis dėlto kai kurie Japonijos visuomenės sluoksniai reikalavo atsiprašymo, nors B.Obama iš anksto atmetė tokią galimybę ir tvirtino, kad nesvarstys savo pirmtako Harry Trumano (Hario Trumano) sprendimų, priimtų baigiantis Antrajam pasauliniam karui.

Kai kurie Japonijoje laiko tuos bombardavimus šventvagiškais, nes dauguma jų aukų buvo civiliai, bet daugelis amerikiečių aiškina, kad tas žingsnis priartino žiauraus ir kruvino konflikto pabaigą, ir tikrųjų išgelbėdamas daugiau gyvybių negu jų nusinešė.

B.Obama, kurio žodžius ketvirtadienį citavo Japonijos dienraštis „Asahi Shimbun“, pabrėžė ginkluotų konfliktų tragediją.

„Hirošima mums primena, kad karas – nesvarbu, kokia būtų jo priežastis arba kokios šalys dalyvautų – sukelia didžiulių kančių ir netekčių, ypač nekaltiems civiliams“, – prezidentas pažymėjo savo rašytiniuose atsakymuose į laikraščio užduotus klausimus.

B.Obama taip pat pakartojo, kad ragina Jungtines Valstijas prisiimti „ypatingą atsakomybę“ vesti pasaulį branduolinio nusiginklavimo link.

Serkia „vaikišką“ vizitą

Anksčiau, branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja išjuokė JAV prezidento B. Obamos planuotą vizitą Hirošimoje kaip „vaikišką“ diplomatinį manevrą, suregztą „branduolinio karo fanatiko“.

Ketvirtadienio vakarą paskelbtame komentare Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA nurodė, kad B.Obamos sprendimas tapti pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu pirmojo pasaulyje atominio bombardavimo vietoje, yra sukrečiantis veidmainystės pavyzdys.

„Tai vaikiškas politinis išskaičiavimas, – rašo KCNA. – Net jeigu B. Obama aplankys nukentėjusį miestą, jis negali nuslėpti savo tapatybės, kad yra branduolinio karo fanatikas ir branduolinių ginklų platintojas.“

Pchenjanas, kuriam yra taikomos griežtos tarptautinės sankcijos už iki šiol įvykdytus keturis branduolinius bandymus, tvirtina, kad jo ginklavimosi programa yra neišvengiamas atsakas į dešimtmečius trukusį JAV branduolinį priešiškumą.

KCNA komentare taip pat keliamas klausimas dėl Tokijo motyvų organizuojant šį B.Obamos vizitą. Pchenjanas sako, kad Japonija stengiasi vaizduoti save kaip karo auką ir nukreipti dėmesį nuo savo pačios kolonijinių ambicijų ir karo laikų agresijos prieš kaimynines šalis.

„Japonija stengiasi paslėpti po kilimu savo tikrąjį veidą – karo provokatorės ir agresorės ... nepaisydama savo ankstesnių nusikaltimų“, – pažymėjo agentūra.

Korėjos pusiasalis ilgiau negu tris dešimtmečius kentė brutalų Japonijos kolonijinį valdymą, kuris pasibaigė tik Tokijui kapituliavus po Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų 1945 metais.

Ruošėsi ir Hirošimos taikos parkas

Hirošimos taikos memorialinis parkas penktadienį buvo uždarytas lankytojams, ruošiantis B. Obamos istoriniam vizitui.

Tačiau ryte tame parke buvo apstu žmonių, kurie sakė turintys savų priežasčių ten lankytis.

82 metų Kinuyo Ikegami (Kinujo Ikegami) atėjo uždegti smilkalų lazdelių ir sukalbėti maldą.

Šalia jos daug moksleivių paeiliui nusilenkdavo ir pasimelsdavo, pagerbdami pirmojo pasaulyje atominio bombardavimo aukas.

Pensininkas Tsuguo Yoshikawa (Cuguo Jošikava), atėjęs į parką pasivaikščioti, sakė, kad amerikiečiams ir japonams atėjo laikas žengti į priekį be abipusio kartėlio.

Pagyros JAV ir Japonijos saugumo aljansąui

B. Obama penktadienį dar prieš apsilankymą Hirošimos mieste gyrė didį Jungtinių Valstijų ir Japonijos aljansą.

„Dar kartą patvirtiname vieną svarbiausių aljansų pasaulyje tarp Japonijos ir Jungtinių Valstijų“, – sakė B.Obama, kreipdamasis į karius bazėje Ivakunio mieste, esančiame šalies vakaruose.

Japonijoje yra dislokuoti maždaug 47 tūkst. amerikiečių karių, kurie čia laikomi pagal susitarimą dėl saugumo aljanso, sudarytą po Antrojo pasaulinio karo.

„Niekada negalime pamiršti, kad turime atiduoti pagarbą visiems, kurie viską paaukojo dėl mūsų laisvės“, – sakė prezidentas, kreipdamasis į minią uniformuotų vyrų ir moterų, kurie jo žodžius palydėjo audringais pritarimo šūksniais.

„Labai jumis didžiuojuosi“, – pridūrė B.Obama.

Prezidentas apsilankė Ivakunyje pakeliui į Hirošimą - mieste, ant kurio 1945 metų rugpjūčio 6-ąją numesta atominė bomba pražudė 140 tūkst. žmonių ir pradėjo branduolinį amžių.

„Tai galimybė pagerbti visų, kritusiųjų per Antrąjį pasaulinį karą, atminimą, – sakė B. Obama,tapęs pirmuoju savo pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu Hirošimoje. – Tai įrodymas, kad netgi pačios skausmingiausios takoskyros gali būti įveiktos. Kad dvi šalys gali tapti ne tik partnerėmis, bet ir geriausiomis draugėmis“, – pabrėžė jis.