Antradienį Lietuvos Seime apie padėtį Baltarusijoje kalbėjęs buvęs Baltarusijos Vieningosios pilietinės partijos pirmininkas Anatolis Liabedzka paragino A. Lukašenką trauktis, taip pat suteikti teisę opozicijos kandidatei S. Cichanauskajai surengti „naujus laisvus ir teisingus parlamento ir prezidento rinkimus“ bei grąžinti iki 1994-ųjų veikusią šalies Konstituciją.

„Ko laukiame tarptautinės bendruomenės pozicijos, tai (reikia) užfiksuoti faktą, kad A. Lukašenka yra nelegitimus, tai pat palaikymo visuomenei, kuri patyrė represijas. Trečia – vizų ir finansinės sankcijos tiems asmenims, kurie organizavo ir palaikė rinkimų falsifikaciją, taip pat davė įsakymus vykdyti prievartos veiksmus. Manau, kad Lietuva gali išnaudoti ir nacionalines priemones, kaip Magnitskio įstatymas“, – teigė jis.

Anot Baltarusijos atstovo, taip pat iš tarptautinės bendruomenės laukiama „aiškios žinutės Maskvai“, kad ši „turi gerbti Baltarusijos žmonių pasirinkimą“.

Opozicionierius pabrėžė, kad 76 žmonėms dar taikomas administracinis areštas, dar apie 80-čiai gresia baudžiamasis persekiojimas ir įkalinimas ilgus metus, o iš viso per demonstracijas Baltarusijoje buvo sulaikyta 7 tūkst. asmenų.

Baltarusijos nacionalinio kongreso koordinatorius Vladzimiras Niakliajevas priminė, kad Baltarusija jau ketvirtį amžiaus patiria A. Lukašenkos priespaudą – nors Europa nepripažino 2010-ųjų prezidento rinkimų ir įvedė sankcijas režimui, vėliau jas panaikino ir grįžo prie įprasto dialogo.

Jis pabrėžė, kad Baltarusijos laisvė nėra tik pačių baltarusių klausimas ir ragino prisiminti praėjusio amžiaus diktatūras bei jų keltą grėsmę kaimyninėms valstybėms bei visai Europai.

„Raktą nuo kalėjimo durų, už kurių kali baltarusių laisvė, turi baltarusių tauta. Ir mes išlaušime, atidarysime tas duris. Mums tai bus padaryti lengviau, jei jūs tas duris į save patrauksite“, – sakė V. Niakliajevas.

Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač tvirtino, kad Baltarusijoje šiuo metu beveik tūkstantis žmonių yra „dingę be žinios“ ir galima įtarti, kad dalis jų yra mirę, nes jų nėra jokiuose sulaikymo protokoluose.

Ačiū Lietuvių politikams, valdžiai ir Lietuvos tautai už tai, kad jūs įrodėte, kad baltarusių vaikai jums nesvetimi.

Ji taip pat sakė, kad Baltarusijos medikai reikalauja įsileisti juos į ligonines ir įvertinti sužeistų protestuotojų sveikatą.

Anot O. Karač, sulaikytieji kalėjimuose dar kankinami, mušami, taip pat, anot jos, yra duomenų, jog smurtas naudojamas ir prieš sulaikytus nepilnamečius.

O. Karač sakė, kad 2014-aisiais A. Lukašenkos režimas „bandė pagrobti ir atimti“ ir jos pačios sūnų, jam tuo metu tebuvo mėnuo. Ji tvirtino priėmusi sunkų sprendimą bėgti į Lietuvą su  sūnumi ir dukra, norėdama jiems „įprastos, taikios vaikystės“.

„Ačiū Lietuvių politikams, valdžiai ir Lietuvos tautai už tai, kad jūs įrodėte, kad baltarusių vaikai jums nesvetimi“, – dėkojo ji.

Olga Karač. M. Morkevičiaus / ELTA nuotr.

„Šiandien, deja, mano vaikai nebegali būti nuošalyje, jie atvyko į parlamentą prašyti už visus Baltarusijos vaikus, už Lukašenkos bendrininkų sumuštus, suluošintus, išprievartautus vaikus. Ne aš šiandien, mano vaikai prašo – išgelbėkite Baltarusija nuo visko, kas ten šiandien vyksta“, – ragino ji.

Antradienį Seime dėl įvykių Baltarusijoje surengta neeilinė sesija. Parlamentarai planuoja priimti rezoliuciją, raginančią nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų, prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu vadovu.

Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.