„Valstybės giliajam aparatui“ – neva egzistuojančiam miglotam gerai įsitvirtinusių federalinių ir karinių interesų tinklui – tenka vis daugiau respublikonų dėmesio ir kaltinimų, kad šios jėgos bando pakirsti naujojo prezidento pozicijas.

Nors Baltųjų rūmų administracijos aukšto rango pareigūnai tokio konkretaus termino nevartoja, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tvirtina, kad jo pirmtakas klausėsi jo telefono, o Amerikos žvalgybos agentūros susimokė nutekinti informaciją, kad jam pakenktų. Be to, vyriausiasis prezidento strategas žadėjo išardyti Vašingtono „administracinę valstybę“, o Baltųjų rūmų atstovas Seanas Spiceris (Šonas Spaiseris) sako, kad „į vyriausybę įsirausę žmonės“ bando sabotuoti prezidentą.

D.Trumpo kritikams tokie pareiškimai atrodo kaip paranojinė neegzistuojančios šešėlio vyriausybės baimė ir bandymas sukurti atpirkimo ožį Baltųjų rūmų problemoms. Tačiau D.Trumpo šalininkams tai reiškia seniai lauktą iššūkį elitinei valdančiajai klasei, susirūpinusiai tik tuo, kaip išlaikyti valdžią savo rankose.

„Žinoma, kad valstybės gilusis aparatas egzistuoja. Yra didžiulis nuolatinis biurokratinis tinklas, kuris daro, ką nori, ir organizuoja tyčinius nutekinimus, kad užsipultų prezidentą, – sakė D.Trumpo patikėtinis Newtas Gingrichas (Niutas Gingričas). – Tą ir daro gilusis valstybės aparatas: jie sukuria melą, paskleidžia melą, nesustabdo melo, o tada neigia, kad stovi už to melo.“

Istorikai mano, kad „valstybės giliojo aparato“ koncepcija atkeliavo iš Turkijos, kur terminas „derin devlet“ reiškia slaptą tinklą, įskaitant žvalgybos ir kariškių pareigūnus, 3-iajame dešimtmetyje gynusį valdančiąją klasę. Panašios idėjos išplito Egipte, kur kariškiai susisaistė su galingais verslo interesais, ir Pakistane, turinčiame stiprią žvalgybos tarnybą.

Mūsų laikais šios koncepcijos prasmė pakito ir išsiplėtė – dabar jis apima pokyčiams besipriešinančią biurokratiją bei reguliavimo režimą, o ne kažkokį karinį įsikišimą pranašaujančius ženklus.

Pagrindinis D.Trumpo strategas Steve'as Bannonas (Stivas Banonas) garsiausiai perspėja dėl tokio priešinimosi prezidentui.

Per vienintelę savo viešą kalbą, pasakytą po rinkimų, S.Bannonas vienai konservatorių grupei pareiškė, kad Baltųjų rūmų tikslas yra „išardyti administracinę valstybę“. Tai atspindi jo įsitikinimą, kad didžiulė federalinė vyriausybė su savo varginančiomis taisyklėmis labiau trukdo, o ne padeda piliečiams.

Šie komentarai taip pat atspindi S.Bannono buvusioje naujienų svetainėje „Breitbart“ dažnai reiškiamą jo pasaulėžiūrą, kad pasaulinė galios struktūra, įskaitant vyriausybines institucijas, tampo ekonomikos virveles.

N.Gingrichas, kuris sako, kad „valstybės giliojo aparato“ klausimą aptarė su S.Bannonu, to aparato keliamą pavojų lygina su serialo „Tėvynė“ (Homeland) naujo sezono siužetu, kuris apima sąmokslą ir žvalgybos pareigūnus, bandančius nuversti išrinktąjį prezidentą.

„Jie kovoja, kad išlaikytų valdžią savo rankose“, – sakė šis buvęs Atstovų Rūmų pirmininkas.

Didžiuliame federalinės vyriausybės aparate, įskaitant žvalgybos agentūras, yra tūkstančiai darbuotojų, dirbančių seniau už D.Trumpą. Tai ir karjeros darbuotojai, ir ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) paskirti žmonės, kuriuos dar reikia pakeisti. Kai kurie yra nutekinę žurnalistams informacijos, nepalankios prezidentui.

D.Trumpas yra užsiminęs, kad šie užsilikę pareigūnai veikia prieš jį, ir net sakė, kad nutekinimai iš žvalgybos agentūrų primena nacių Vokietijos naudotą šmeižto taktiką.

Paklausas, ar, Baltųjų rūmų nuomone, egzistuoja „valstybės gilusis aparatas, kuris aktyviai veikia siekdamas pakenkti prezidentui“, S.Spiceris neseniai sakė: „Nemanau, jog turėtų stebinti, kad yra žmonių, kurie per aštuonerius praėjusios administracijos metus įsirausė į vyriausybę ir, žinote, galbūt įtikėjo ta darbotvarke ir nori toliau jos vaikytis.“

Su D.Trumpo aplinka siejamas televizijos „Fox News“ vedėjas Seanas Hannity (Šonas Hanitis) praėjusią savaitę vieną laidą pradėjo pareiškimu, kad egzistuoja „valstybės gilusis aparatas (iš) užsilikusių Obamos vyriausybės biurokratų, žūtbūt siekiančių sunaikinti šį prezidentą“.

„Laikas Trumpo administracijai pradėti valyti šiuos sabotuotojus, kol dar ne vėlu“, – sakė S.Hannity.

D.Trumpo sąjungininkai pažymi, jog prezidentams įprasta paskirti sau ištikimus žmones, ir atkreipia dėmesį į Abrahamo Lincolno (Abraomo Linkolno) veiksmus siekiant išstumti pietiečius iš federalinės biurokratijos Pilietinio karo išvakarėse. Vyriausybė jau yra išgyvenusi vidaus įtarinėjimų priepuolių, pavyzdžiui, 6-ajame dešimtmetyje, kai senatorius Josephas McCarthy (Džozefas Makartis) vadovavo raganų medžioklei prieš numanomus komunistų šalininkus, esą bandžiusius pakirsti Vašingtoną iš vidaus.

Ekspertai perspėja, kad D.Trumpo atakos gali nulemti greitesnę pasitikėjimo vyriausybės institucijomis eroziją.

„Kuo daugiau jis kalba apie valstybės giliojo aparato kliką prieš jį, tuo mažiau žmonės pasitikės vyriausybe, – sakė privataus katalikiško universiteto „Seton Hall“ politologijos profesorius Matthew Hale'as (Metjus Heilas). – Tai žalinga demokratijai.“

Kai kurie D.Trumpo sąjungininkai, nepateikdami jokių įrodymų, tvirtina, jog B.Obamos sprendimas po kadencijos pabaigos pasilikti Vašingtone reiškia, kad jis vadovauja šiam pasipriešinimui. Buvęs prezidentas yra sakęs, kad sostinėje lieka dėl jaunesniosios dukters mokslų, kol ji baigs vidurinę.

„Jis čia yra tik dėl vieno vienintelio tikslo: vadovauti šešėlinei vyriausybei, kuri absoliučiai trukdys naujajai darbotvarkei“, – sakė Atstovų Rūmų respublikonas iš Pensilvanijos Markas Kelly (Markas Kelis), praėjusią savaitę kalbėdamas per vieną renginį savo apygardoje. Jo biuras vėliau atsiribojo nuo šių komentarų.