Bekingemo rūmuose – karalienės kasdienybė

Jos Didenybės Elžbietos II namai mena ir nacių bombas, ir princų gimimą

Prieš kelias dienas Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta II po dviejų mėnesių atostogų Škotijoje grįžo į savo rezidenciją – garsiuosius Bekingemo rūmus.

Būtent šiuose 775 kambarių rūmuose Londono centre bėga aštuoniasdešimtmetės karalienės dienos. Nors turistus stulbina Bekingemo rūmų prabanga, Elžbieta II retai naudojasi pokylių sale, karališkaisiais miegamaisiais ar muzikos kambariu, kuriame prieš kelerius metus karalienei ir jos artimiesiems koncertavo pats seras Eltonas Džonas.

Kukliame kabinete rytais monarchė skaito Didžiosios Britanijos gyventojų laiškus. Pasak „Klaipėdos“ kalbintos asmeninės karalienės sekretorės Penės Rasel Smit (Penny Russell-Smith), Elžbietos II miegamasis, kuriame iki šiol nesilankė nė vienas turistas, stebina savo asketiškumu – jame stovi tik lova ir staliukas.

Tačiau smalsuoliams už kelis svarus sterlingų rodoma visiškai kita Bekingemo rūmų pusė – muziejiniais eksponatais tapę brangakmeniais siuvinėti drabužiai, karūnos, tiaros ir didžiausias pasaulyje rožinis deimantas.

Padovanojo žmonai

Bekingemo rūmai neatrodo didžiuliai, tačiau juose yra 19 karališkųjų salių, 52 karališkieji ir svečių miegamieji, 188 darbuotojų miegamieji, 92 darbo kabinetai ir 78 vonios kambariai.

Priekinio rūmų fasado ilgis siekia 108 metrus, jų aukštis – 24 metrai. Bendras karalienės namų plotas kartu su stogu ir rūsiais per 77 tūkstančius kv. metrų.

XVII amžiuje toje vietoje, kurioje šiandien stovi Bekingemo rūmai, karalius Jurgis I bandė veisti šilkaverpius. Tačiau šis projektas žlugo, nes karalius pasirinko ne tą krūmų rūšį, todėl vabzdžiai mirė badu.

Londono centre esantį žemės plotą nusižiūrėjo garsus politikas Džonas Šefeldas (John Sheffield), kuriam 1703-iaisiais už nuopelnus karalystei buvo suteiktas Bekingemo hercogo titulas. Būtent Dž.Šefeldas ir pastatė pirmuosius rūmus, kuriuos pavadino Bekingemo namais.

1761-aisiais namus iš Bekingemo palikuonių perpirko karalius Jurgis III – rūmus jis padovanojo savo žmonai karalienei Šarlotei. Nuo tų laikų Bekingemo rūmai pradėti vadinti Karalienės namais. Juose gimė 14 iš 15 Jurgio III vaikų.

Pritrūko vietos

Tačiau oficialia karališkąja rezidencija Bekingemo rūmus padarė karalienė Viktorija, kuri atsikraustė į šiuos namus 1837-aisiais.

Keliolika vaikų šiuose rūmuose pagimdžiusi karalienė nusprendė, kad jai ir jos atžaloms rūmai – per maži. Todėl aikštingoji monarchė įsakė praplėsti rūmus – prieš Bekingemo rūmus stovėjusi Marmuro arka buvo „ištremta“ į patį Londono centrą, kur stovi iki šiol, o jos vietoje buvo pastatytas dar vienas rūmų sparnas.

1911-aisiais rūmus apjuosė geležinė tvora. Nuo tada prie jų kasdien nejudėdami budi karališkojo konvojaus kareiviai.

O 1913-aisiais rūmai buvo iš esmės rekonstruoti – trapias prancūziško akmens plytas pakeitė baltasis Portlendo akmuo. Šie pokyčiai nustebino londoniečius – jie buvo įpratę matyti rūmus tamsius ir niūrius.

Bekingemo rūmų balkonas laikomas žymiausias pasaulyje. Pirmą kartą jame 1851-aisiais pasirodė karalienė Viktorija. Nuo tos dienos didesnių švenčių metu į balkoną išeina visi karališkosios šeimos nariai – ne tik karalienė Elžbieta II su vyru Edinburgo hercogu Filipu, bet ir princai bei princesės su šeimomis.

Skelbimai ant tvoros

1883-iaisiais Bekingemo rūmų pokylių salėje buvo įžiebta pirmoji lemputė. Iki 1887-ųjų elektra buvo instaliuota visose rūmų patalpose. Šiomis dienomis rūmus apšviečia per 40 tūkstančių lempučių.

Bekingemo rūmų sodai skirti ne tik karalienės šunims vedžioti. Čia yra sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, teniso kortai ir ežeras. Soduose gyvena apie 30 skirtingų paukščių rūšių ir puoselėjama daugiau nei 350 laukinių gėlių rūšių.

Dažniausiai soduose Elžbieta II rengia pobūvius, tačiau 2000-aisiais juose vyko labdaringas teniso turnyras, o 2002-aisiais – klasikinės muzikos koncertas. Šiemet karalienė užleido sodus vaikų šventei – po Bekingemo rūmų langais juos linksmino garsiausi animacinių filmų personažai.

Vienintelis monarchas, gimęs ir miręs rūmuose, buvo Edvardas VII. Bekingemo rūmuose gimė Viljamas IV. Čia Elžbieta II pagimdė princus Čarlzą ir Endriu.

Apie karališkosios šeimos pagausėjimą ar mirtį žmonės iki šiol sužino iš skelbimų, kurie tvirtinami prie Bekingemo rūmų tvoros. Net šiandien, kai apie visus svarbius įvykius gyventojai sužino iš žiniasklaidos, ši tradicija vis dar gyva. Apie gimimus ir mirtis karališkojoje šeimoje Jungtinės Karalystės ir viso pasaulio piliečiai sužino ir oficialioje karališkojoje interneto svetainėje.

Kergia šunis

Antrojo pasaulinio karo metais Bekingemo rūmai nukentėjo nuo devynių nacių paleistų bombų. Kelis kartus bombardavimo metu karalius Jurgis VI ir karalienė Elžbieta I (vėliau vadinta Karaliene Motina) buvo rūmuose ir nežuvo tik laimingo atsitiktinumo dėka. Nuo bombų skeveldrų žuvo tik vienas tuometinis rūmų gyventojas – sargybinis Styvas Robertsonas (Steve Robertson).

Bekingemo rūmuose gimė keturi karališkosios šeimos kūdikiai – Velso princas Čarlzas, karališkoji princesė Ana, Jorko hercogas ir princas Viljamas. Juos pakrikštijo taip pat rūmuose – muzikos kambaryje.

Karališkuosiuose rūmuose yra visko, ko reikia karalienei, – koplyčia, paštas, baseinas, darbuotojų kavinė, kino teatras ir net veterinarijos gydytojo kabinetas. Čia prireikus gydomi penki korgių veislės ir keturi dorgių veislės karalienės šunyčiai. Dorgius Bekingemo rūmuose išvedė pati karalienė – ji sukergė vieną savo korgių su princesės Margaret taksu.

Per savo gyvenimą karalienė laikė net 30 korgių veislės šunų. Pirmąjį korgį – Siuzan – Elžbieta II gavo aštuonioliktojo gimtadienio proga 1944-aisiais.

Bekingemo rūmuose karalienė taip pat veisia labradoro bei kokerspanielio veislių šunis.

Tariasi su premjerais

Bekingemo rūmuose karalienė Elžbieta II paprastai priiminėja garbius svečius. Čia 1982-aisiais lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Jis tapo pirmuoju Vatikano atstovu, kuris per 450 metų apsilankė Jungtinės Karalystės monarchų rūmuose. Iki tol karališkuosiuose rūmuose, kur reziduoja Protestantų bažnyčios vadovais iki šiol laikomi Anglijos karaliai, lankytis Katalikų bažnyčios atstovams buvo draudžiama.

Kiekvieną antradienį Bekingemo rūmuose Elžbieta II geria arbatą ir tariasi su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Toniu Bleiru. Per savo valdymo laikotarpį ji reguliariai susitikdavo net su dešimčia Anglijos premjerų, pradedant Vinstonu Čerčiliu (Winston Churchill)1951-aisiais.

Beje, Tonis Bleiras yra vienintelis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, gimęs ir augęs Elžbietos II valdymo laikotarpiu. Jis gimė 1953-iųjų gegužę – mėnesį prieš karalienės karūnavimą.

Daugiau nei 50 tūkstančių karalienės svečių kasmet apsilanko Elžbietos II rengiamuose banketuose, vakarėliuose, pietuose. Bekingemo rūmų virtuvėje vienu metu gali būti ruošiamas maistas 600 svečių.

Per savo karaliavimą karalienė į Bekingemo rūmus ir vakarėlius karališkuose soduose kvietė per 1,1 milijono svečių.

Išlaiko turistai

Nuo 1993-iųjų didžioji dalis rūmų tapo prieinama ir turistams. Du mėnesius – rugpjūtį ir rugsėjį, kol karalienė atostogauja Edinburge, – rūmai atviri smalsuoliams. Elžbietos II atstovė spaudai P. Rasel Smit „Klaipėdai“ sakė, kad per tas dienas surenkama iki 350 tūkstančių svarų sterlingų, kurie išleidžiami rūmų priežiūrai.

Bekingemo rūmuose lankėsi nemažai istorinių figūrų – septynmetis Volfgangas Amadėjus Mocartas, kompozitorius Feliksas Mendelsonas, poetas Alfredas Lordas Tenisonas, Amerikos prezidentas Džonas F.Kenedis, kosmonautai Jurijus Gagarinas, Valentina Tereškova ir pirmasis po Mėnulį vaikščiojęs žmogus amerikietis Neilas Armstrongas. Arbatą su karaliumi Jurgiu V gėrė ir Mahatma Gandis – jam į Bekingemo rūmus buvo leista įeiti avint sandalus.

Tačiau paprastą dieną, kai Elžbietai II nereikia priiminėti svečių, gyvenimas Bekingemo rūmuose teka įprasta vaga. Rytais karalienė skaito gyventojų laiškus – iš 400 kasdien gaunamų prašymų ji asmeniškai atidaro ir perskaito 20 laiškų. Kitus rūšiuoja jos sekretoriai.

Už tvarką Bekingemo rūmuose atsako 800 darbuotojų – kambarinių, virėjų, paštininkų.

Karalienei tarnauja ir kelių neįprastų profesijų atstovai – 350 rūmuose esančių laikrodžių prižiūrėtojas ir vėliavą virš karališkosios rezidencijos kasryt pakeliantis tarnautojas.

Po vienu stogu su Elžbieta II gyvena ir jos vyras – Edinburgo hercogas Filipas, Jorko hercogas, karališkoji princesė Ana ir karalienės pusseserė princesė Aleksandra.