Įveikęs beveik 10 tūkst. km, ištvėręs maždaug 50 tūkst. uodų įkandimų, persirgęs atogrąžų ligomis ir ištrūkęs iš daugybės mirtinų spąstų, buvęs britų armijos kapitonas padarė tai, kas atrodė neįmanoma.

Niekas juo netikėjo

34 metų Edas Staffordas pirmadienį išsimaudė Atlanto vandenyne po 859 dienas trukusios odisėjos palei antrą ilgiausią pasaulyje upę. Pradėjęs šią kelionę 2008 m. balandį jis tapo pirmuoju pasaulyje žmogumi, nuėjusiu pėsčiomis nuo Amazonės ištakų iki žiočių.

"Man daugybę kartų sakė, kad žūsiu. Bet esu gyvas. Esu čia ir įrodžiau, kad jeigu ko nors labai nori, gali padaryti bet ką", – sakė jis, pasiekęs vandenyno paplūdimį, esantį už maždaug 150 km į šiaurės rytus nuo Brazilijos miesto Beleno.

Braudamasis per atogrąžų miškus britas sutiko penkių metrų ilgio kaimanų, didžiulių anakondų, buvo užsikrėtęs atogrąžų ligomis, badavo ir žiūrėjo mirčiai tiesiai į akis.

Savo nuotykius jis filmavo vaizdo kamera, kurios įrašus iš nešiojamojo kompiuterio palydoviniu ryšiu siuntė į savo tinklaraštį www.walkingtheamazon.com.

Naktys prie laužo

E.Staffordas pradėjo kelionę 2008 m. balandžio 2 d. nuo Peru stūksančio Mismio kalno viršūnės. Po trijų mėnesių jo pakeleivis, patyręs nuotykių ieškotojas Luke'as Collyeras, pasidavė, o buvęs kariškis žygiavo toliau.

Po penkių mėnesių jis sutiko 31 metų perujietį miškininką Gadielą Sanchezą Riverą, kuris norėjo kartu paėjėti penkias dienas, bet paskui persigalvojo ir tęsė žygį iki pabaigos. Jie maitinosi pupelėmis ir ryžiais, kuriuos pirko vietos parduotuvėse, Amazonėje gaudydavo piranijas ir jas valgydavo.

Ryte apsirengęs šlapius drabužius ir užsikrovęs ant pečių sunkią kuprinę, E.Staffordas visą dieną žygiuodavo per tankias džiungles palei Amazonę. Iš pradžių tai atrodė sudėtinga, bet po kurio laiko pasidarė monotoniška.

E.Staffordas prisipažino, kad pačioje kelionės pradžioje jam buvo šiek tiek baisu, bet netrukus jo nuotaika pradėjo keistis.

"Tai, kas iš pradžių atrodė mįslinga ir pavojinga, greitai tapo vieta, kur mes jautėmės saugiai, – pasakojo britas. – Gyvenime dar neteko patirti tokių atpalaiduojančių naktų, kai vieni sėdėdavome miške prie laužo."

Tykojo pavojai

Britas planavo baigti kelionę per maždaug metus, tačiau žygis pailgėjo dėl Brazilijoje kilusių potvynių, kuriuos siekdamas aplenkti jis buvo priverstas nueiti dvigubai daugiau nei bendras Amazonės ilgis (apie 6400 km).

Viena nemaloniausių kelionės dienų išaušo 2008 m. rugsėjį, kai E.Staffordas ir jo pakeleivis atėjo į vieną kaimą. Bendruomenės galva radijo ryšiu susisiekė su kitu kaimu ir paklausė, ar keliautojams galima pereiti per jo teritoriją.

"Atsakymas buvo trumpas ir aiškus: jeigu svetimšalis įžengs į mūsų žemę, mes jį nužudysime", – tinklaraštyje rašė E.Staffordas.

Britas pakeitė maršrutą ir pabandė apeiti priešišką kaimą, bet pakliuvo kitai genčiai į rankas. Išknisę visus jo daiktus, indėnai leido E.Staffordui tęsti kelionę, bet privertė pasisamdyti du vedlius iš jų genties.

Spruko nuo indėnų

Kitame kaime jo gyvybei vėl buvo kilęs pavojus, kai vietiniai apkaltino jį žmogžudyste. Vyras tiesiog skuodė per džiungles, o jam virš galvos skriejo lankų strėlės. Indėnai pagavo svetimšalį, bet šiam pavyko įrodyti savo nekaltumą.

Ne visi Amazonės džiunglių gyventojai E.Staffordą sutikdavo priešiškai. Kai kurie labai juo susidomėdavo ir stengdavosi padėti.

E.Staffordas pasakojo, kad dėl žmogžudystės buvo neteisingai apkaltintas net dukart ir kartą pateko į kalėjimą. Priešiškai nusiteikusios genties žmonės jam į burną buvo prikrėtę cemento. Jis buvo sugeltas šimtų vapsvų ir stebėjo, kaip vedlys traukia jam iš galvos gylio lervą, naudodamasis klijais ir medžio dygliu.

Pergalės skonis

Kai jau buvo nukeliavęs 9650 km, o iki žygio tikslo tebuvo likę vos 85 km, E.Staffordas buvo trumpam susmukęs dėl išsekimo. Iš pradžių jį smarkiai išbėrė, o vėliau žygeivis nualpo pakelėje.

"Jaučiausi šiek tiek pažemintas, kad mano organizmas nusprendė tiesiog išsijungti, kai iki finišo buvo taip arti", – rašė jis savo tinklaraštyje.

Bet jau kitą dieną pasirodė naujas, jau paskutinis, įrašas: "Darbas atliktas." Šalia buvo įdėtas vaizdo įrašas, kuriame britas ir perujietis džiūgaudami puola į banguojantį Atlanto vandenyną, atkemša šampano butelius ir laisto vienas kitą.

Nykstantys miškai

E.Staffordas žygiu norėjo atkreipti dėmesį į Amazonės drėgniesiems atogrąžų miškams ir juose gyvenantiems žmonėms iškilusią grėsmę. Tačiau vyras teigė nesąs užkietėjęs kovotojas už ekologiją.

"Jeigu tai nebūtų buvęs savanaudiškas berniukiškas nuotykis, nemanau, kad jis būtų pavykęs. Aš tiesiog padariau tai, ko niekas anksčiau nėra padaręs", – sakė E.Staffordas.

Keliaudamas britas matė didžiulius iškirstų džiunglių plotus.

"Žmonės, esantys valdžioje, bando pelnytis naikindami gamtos išteklius, – tvirtino jis. – Čia yra daug korumpuotų politikų, neveikiančių įstatymų, o miškų naikinimas tapo nevaldomas."

Kelionių troškimas

E.Staffordas paliko karo tarnybą dėl brokerio karjeros, bet finansai nenumalšino jo kelionių troškulio. Atsargos kapitonas keliavo po Afriką, vadovavo studentų ekspedicijoms į Centrinę Ameriką, užsiėmė statybomis Gajanoje, kol pasiryžo tikram nuotykiui.

Iki E.Staffordo nė vienas žmogus nebandė įveikti Amazonės pėsčiomis. Anksčiau nuotykių ieškotojai bandė perplaukti ją valtimis arba plaustais, keli bandymai buvo sėkmingi. Britas visą kelią įveikė savo kojomis, o plaustais naudojosi tik tuomet, kai reikėdavo persikelti į kitą upės pusę.

"Pagrindinis dalykas, kurio išmokau – neklausyti tų, kurie nusiteikę neigiamai, kurie niekuo netiki ir kuriems viskas nepatinka. Nekreipti dėmesio į niūrius skeptikus, kurie iš karto atmeta bet kokias idėjas. Kai visi kalbėjo, kad pereiti pėsčiomis palei visą Amazonę neįmanoma, aš tiesiog ėmiau ir tai padariau. Gali padaryti neįmanomus dalykus, jeigu iš tikrųjų to nori", – apie išmoktą gyvenimo pamoką kalbėjo E.Staffordas.

Ruošiasi kitai kelionei

Ilga ir pavojinga kelionė jam atsiėjo 63 tūkst. svarų sterlingų (263 tūkst. litų), surinkti tiek pinigų jam padėjo privatūs rėmėjai.

Trečiadienį E.Staffordas grįžo į tėvynę. Londono Hitrou oro uoste jį pasitiko motina Barbara. Vyras prasitarė, kad planuoja dar vieną ekspediciją, bet jos detalių neatskleidė. Jis tepasakė, kad naują kelionę ketina pradėti kitų metų rugsėjį.

Iki tol jo laukia daug darbo prie kompiuterio. Iš vaizdo medžiagos, kurią nufilmavo per visą kelionę, britas nori sukurti dokumentinį filmą ir jau sugalvojo jam pavadinimą: "Pėsčiomis palei Amazonę: nuo ištakų iki žiočių – 2,5 gyvenimo metų".