- Jūratė Valančiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai patvirtino tolesnį derybų dėl naujojo septynmečio biudžeto kalendorių. Nuspręsta siekti lyderių sutarimo dėl 2021-2027 m. biudžeto iki šių metų pabaigos.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kartu su kitų ES šalių lyderiais dalyvaujančios Europos Vadovų Taryboje, derybas būtina užbaigti kuo greičiau. Laukia ilgos ir sudėtingos diskusijos. Reikės ne tik suderinti visų ES narių interesus, bet ir derėtis su labiau fragmentuotu nei anksčiau, naujuoju Europos Parlamentu. Todėl delsti negalima, kitaip gali vėluoti ES finansinės paramos skyrimas ir sustoti Europos žmonėms svarbių projektų įgyvendinimas.
Derybose dėl naujojo septynmečio biudžeto Lietuva siekia, kad parama iš sanglaudos fondų Lietuvai nebūtų drastiškai mažinama, tiesioginės žemės ūkio išmokos Lietuvos žemdirbiams greičiau pasiektų ES vidurkį ir Ignalinos AE uždarymui būtų skirta pakankama parama.
Kaip praneša Prezidentės spaudos tarnyba, ES valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat patvirtino ES strateginę darbotvarkę, kuri nubrėžia pagrindines Bendrijos ateities raidos gaires artimiausiems penkeriems metams. Susitikime atsižvelgta į Lietuvos siūlymus dėl atsako į hibridines grėsmes ir dezinformaciją stiprinimo, sąžiningos konkurencijos su trečiosiomis šalimis užtikrinimo, kartu įvertinant grėsmių nacionaliniam saugumui riziką. Taip pat bus siekiama sąžiningiau skirstyti finansines lėšas mokslinių tyrimų skatinimui ir išlaikyti „atvirų durų politiką“ ES narystės siekiančioms Rytų partnerėms.
EVT posėdyje Briuselyje patvirtintos ir individualios Europos Komisijos rekomendacijos kiekvienai valstybei narei. Kritikos dėl socialinės nelygybės, kuri yra viena didžiausių visoje ES, žemo mokesčių surinkimo, prastos sveikatos priežiūros sistemos sulaukusiai Lietuvai rekomenduojama mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir atskirtį, gerinti mokesčių surinkimą ir socialinių išmokų sistemą, didinti švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų kokybę, ekonominę politiką ir investicijas orientuoti į inovacijų skatinimą, energijos ir išteklių efektyvumo didinimą, tvarių transporto ir energetikos jungčių plėtrą.
Dvidešimt aštuonių ES šalių vadovai bendru sutarimu nusprendė pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai. Sankcijos, kurios riboja Rusijos bankams ir įmonėms priėjimą prie ES kapitalo rinkų, prieigą prie naujų naftos paieškų ir gavybos technologijų bei paslaugų, draudžia ginklų eksportą ir importą, yra tiesiogiai siejamos su Minsko susitarimų įgyvendinimu.
Rusija ne tik nesilaiko Minsko susitarimų, bet ir tęsia Ukrainos atžvilgiu agresyvų elgesį. Kerčės sąsiauryje pagrobti Ukrainos jūrininkai vis dar įkalinti, Donecke ir Luhanske vykdoma neteisėta „pasportizacija“, kai supaprastinta tvarka Rytų Ukrainos gyventojams yra išduodami rusiški pasai. Todėl ES vieningai pasisako, kad sankcijos Rusijai privalo būti pratęstos.
Susitikime kalbėta ir klimato kaitos klausimais. Artėjant Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikimui dėl klimato kaitos, kuris vyks šių metų rugsėjo mėnesį Niujorke, Lietuva pasisako už būtinybę galvoti ne vien apie tai, kokiomis priemonėmis įvykdysime jau prisiimtus Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, bet ir apie tolesnę kovos su klimato kaita perspektyvą
Pasak Prezidentės, klimato kaita yra globali problema, kurios pasekmes pajusime visi, todėl visos šalys privalo sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Škotijos parlamentas patvirtino Johną Swinney naujuoju pirmuoju ministru
Škotijos parlamentas antradienį patvirtino Johną Swinney (Džoną Svinį) naujuoju šalies pirmuoju ministru, praėjus dienai po to, kai jis buvo paskirtas valdančiosios Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderiu. ...
-
D. Tuskas: pabėgęs Lenkijos teisėjas turėjo prieigą prie slaptų dokumentų4
Lenkijos teisėjas, kuris pabėgo į kaimyninę Baltarusiją ir, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia, turėjo prieigą prie įslaptintos informacijos, antradienį pareišk...
-
Demonstracijoms plintant po Europą, Berlyno policija išvaikė propalestinietiškus studentus
Berlyno policija antradienį išvaikė kelis šimtus protestuojančių propalestinietiškų aktyvistų, kurie buvo užėmę Berlyno laisvojo universiteto kiemą. ...
-
Dalyje Azijos – nepakeliamas karštis: žuvo dešimtys žmonių, uždarytos mokyklos
Dalį Pietų ir Pietryčių Azijos sukaustė ekstremalus karštis. Dėl jo jau žuvo dešimtys žmonių, uždarytos mokyklos, sunaikinti pasėliai, kyla grėsmė gyventojų sveikatai. Baiminamasi, kad, karščio bangai vis labiau įsisiautėj...
-
Žiniasklaida: kitas ES sankcijų Rusijai paketas apims 11 laivų
Europos Sąjunga naujame sankcijų pakete pasiūlė nustatyti apribojimus 11-ai laivų, kurie prisideda prie Rusijos galimybių kariauti prieš Ukrainą. Apie tai pranešė „Bloomberg“. ...
-
Baltarusija žada netikėtą nestrateginių branduolinių ginklų nešėjų patikrinimą3
Baltarusija antradienį pranešė, kad autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu pradės netikėtą savo nestrateginių branduolinių ginklų nešėjų patikrinimą. ...
-
Tokijas atmeta J. Bideno kritiką, kad Japonija esą yra „ksenofobiška“ šalis2
Tokijas atmetė JAV prezidento Joe Bideno pareiškimą, kad Japonija yra „ksenofobiška“ šalis. ...
-
„Walt Disney“ pirmąjį metų ketvirtį patyrė gryną nuostolį
Didžiausia pasaulyje pramogų ir žiniasklaidos bendrovė „Walt Disney Co.“ antradienį pranešė pardavimų pajamas pirmąjį metų ketvirtį padidinusi dėl pramogų parkų padalinio veiklos puikių rezultatų, tačiau nurašymai d...
-
ES priimtas pirmasis įstatymas, skirtas kovoti su smurtu prieš moteris2
Europos Sąjungos šalys antradienį pritarė pirmajam šalių bloko įstatymui, skirtam kovoti su smurtu prieš moteris, nors tekste ir nepavyko susitarti, kaip derėtų vieningai apibrėžti išprievartavimo sąvoką. ...
-
Lenkija nori, kad 50 proc. ginklų būtų nuperkama šalies viduje
16-ajame Europos ekonomikos kongrese pietų Lenkijos mieste Katovicuose nacionalinės gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad Lenkijos vyriausybė jau išleido apie 18 mlrd. zlotų (4 mlrd. eurų) ginklams nacionalinėje rinkoje pirk...