Liks penkioms dienoms, kai bus prisaikdintas 45-uoju Amerikos prezidentu, milijardierius populistas interviu britų dienraščiui „ The Times“ ir Vokietijos laikraščiui „ Bild“ pažėrė nemažai kontroversiškos kritikos JAV sąjungininkų Europoje atžvilgiu.

Respublikonas taip pat ištiesė ranką Rusijai, kuriai jo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama) įvedė sankcijas už vaidmenį Ukrainos konflikte, Sirijos kare ir už numanomas kibernetines atakas, kurių tikslas buvo paveikti JAV rinkimų procesą.

„Pažiūrėkime, gal mums pavyks sudaryti kokių nors gerų susitarimų su Rusija“, – sakė D.Trumpas, kurį cituoja „The Times“.

Išrinktasis prezidentas užsiminė, jog tai galėtų būti susitarimas, pagal kurį būtų sumažinti branduoliniai arsenalai, o Maskvai sušvelnintos sankcijos. Tačiau daugiau jokių detalių jis nepateikė.

„Rusija dabar labai kenčia dėl sankcijų, bet aš manau, jog kažkas gali nutikti, ir tai atneš naudos daugeliui žmonių“, – sakė D.Trumpas, anksčiau nekart leidęs suprasti, jog jaučia simpatiją Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Vašingtono sąjungininkės Europoje 2014 metais įvedė sankcijas Rusijai už jos vaidmenį Ukrainos konflikte. Gruodžio 19 dieną šios sankcijos buvo pratęstos.

„NATO – atgyvena“

D.Trumpas taip pat pareiškė, jog NATO yra „atgyvena“, o šis jo pareiškimas neabejotinai dar sustiprins būgštavimus Aljansui priklausančiose rytinėse Europos valstybėse, kurios smarkiai nerimauja dėl potencialios Rusijos grėsmės po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

„Seniai sakiau, kad NATO turi problemų“, – sakė D.Trumpas interviu „The Times“ ir populiariausiam Vokietijos dienraščiui „Bild“.

„Pirma, tai atgyvena, nes jis buvo sukurtas prieš daug, daug metų“, – sakė jis.

„Antra, valstybės nesumoka tiek, tiek turėtų mokėti“, – pabrėžė D.Trumpas.

Rinkimų kampanijos D.Trupmas yra sakęs, jog gerai pagalvotų dėl pagalbos sąjungininkėms, jeigu šios nebūtų pakankamai finansiškai prisidėjusios prie NATO kolektyvinės gynybos.

Po D.Trumpo pergalės NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas „beveik septynis dešimtmečius“ buvo transatlantinio saugumo kertinis akmuo ir yra ypač reikalingas susiduriant su naujais saugumo iššūkiais.

Išlaidos gynybai ne vienerius metus kursto įtampą 28 nares turinčiame Aljanse. Jungtinės Valstijos, kurių įnašas sudaro maždaug 70 proc. visų NATO gynybai skiriamų lėšų, ne kartą priekaištavo sąjungininkėms dėl per menko jų indėlio.

Po Rusijos intervencijos Ukrainoje ir neramumų Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje NATO lyderiai 2014 metais sutarė atsisakyti išlaidų gynybai karpymo ir padidinti šios srities finansavimą iki 2 proc. BVP.

„Valstybės nemoka joms priklausančios sąžiningos dalies, todėl mes neturime jų ginti“, – sakė D.Trumpas interviu „The Times“ ir „Bild“.

„Yra penkios šalys, mokančios tiek, kiek joms priklauso. Penkios. Tai nėra daug“, – aiškino jis.

„Brexit“ – puikus dalykas“

Išrinktasis prezidentas taip pat sakė, kad „Brexit“ – Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos – „galiausiai bus puikus dalykas“. Jis pridūrė pasisakantis už tai, kad blokas ir Britanija po išstojimo sudarytų „abiem pusėms naudingą prekybos susitarimą“.

„Ketiname labai sunkiai dirbti, kad tai būtų padaryta greitai ir tinkamai“, – sakė D,Trumpas ir patvirtino, kad tuojau po savo inauguracijos sausio 20 dieną jis ketina susitikti su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May (Tereza Mei).

Britanija teigia ekonomiškai konkuruosianti su ES, jei jai nepavyks tuo pačiu metu gauti prieigos prie bendrosios Europos rinkos ir kontroliuoti imigracijos. Britų žiniasklaida perspėja, kad tai reikštų vadinamąjį „kietą Brexit“.

Ateityje „kitos šalys pasitrauks“ iš Europos Sąjungos, prognozavo D.Trumpas, teigdamas, jog taip nutiks daugiausia dėl spaudimo, kurį blokas patiria smarkiai išaugus imigrantų ir pabėgėlių srautui.

„Jei jos nebūtų verčiamos įsileisti visų pabėgėlių, tiek daug jų, su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis, manau, jūs neturėtumėte ir „Brexit“. Tai buvo paskutinis lašas“, – aiškino jis.

D.Trumpas taip pat kritikavo A.Merkel už tai, kad ji uždegė žalią šviesą atvykti į šalį dokumentų neturintiems migrantams, leisdamas suprasti, jog dėl to išaugo grėsmė saugumui.

„Manau, ji padarė vieną išties katastrofinę klaidą – nusprendė priimti visus tuos nelegalus, na žinote, visus tuos žmones, iš kur jie beatvykę. Beje, niekas net nežino, iš kur jie“, – sakė D.Trumpas ir pridūrė „didžiai gerbiantis“ kanclerę.

A.Merkel užgriuvo kritikos banga Vokietijoje už jos atvirų durų politiką, dėl kurios į didžiausią Europos ekonomiką 2015 metais atvyko 890 tūkst. prieglobsčio prašytojų, daugiausia sirų pabėgėlių.

Tačiau 2016-aisiais pabėgėlių srautas smarkiai sumažėjo – per praėjusius metus į šalį atvyko 280 tūkst. prieglobsčio prašytojų, praėjusį trečiadienį pranešė vyriausybė.

NATO neabejoja JAV įsipareigojimais

NATO pirmadienį pakartojo neabejojanti Jungtinių Valstijų įsipareigojimais dėl Europos saugumo, kai išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išprovokavo naują pasipiktinimo bangą pareiškęs, kad Aljansas yra „atgyvena“.

Paprašytas pakomentuoti D.Trumpo išsakytą poziciją, NATO atstovas spaudai konkretaus atsakymo nepateikė, tik atkreipė dėmesį į Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo pareiškimą, išsakytą gruodžio 6 dieną vykusiame NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime.

Tąsyk J.Stoltenbergas sakė: „Esu absoliučiai tikras, kad Jungtinės Valstijos išlaikys savo tvirtą įsipareigojimą dėl NATO, transatlantinio ryšio ir saugumo garantijų Europai“.

„Esu tikras, nes jis (D.Trumpas) tai sakė daugeliui Europos lyderių, tą patį sakė ir man, kai prieš kelias savaites kalbėjomės telefonu“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

J.Stoltenbergas taip pat pažymėjo, kad stiprus NATO yra gyvybiškai svarbi ne tik sąjungininkėms Europoje, bet ir pačioms Jungtinėms Valstijoms.

Jis priminė, kad NATO sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos buvo aktyvuotas vienintelį kartą – po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose.

A. Merkel atsakas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad „mūsų europiečių likimas yra mūsų rankose“, JAV išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sukritikavus Europos Sąjungą ir pasveikinus Britanijos sprendimą pasitraukti iš Bendrijos.

A.Merkel žurnalistams taip pat sakė sieksianti, kad likusios 27 ES valstybės stiprintų savo ekonomikas ir būtų pasirengusios atremti ateities iššūkius, tarp kurių yra ir kova su terorizmu.

Šis Vokietijos lyderės pareiškimas nuskambėjo JAV išrinktajam vadovui pavadinus NATO „atgyvenusia“ ir sukritikavus istorinę JAV ir ES sutartį su Iranu, kuri esą kelia pavojų saugumui.

A.Merkel atsikirto, kad D.Trumpas per klaidą sudėjo dvi atskiras problemas į vieną.

„Aš norėčiau aiškiai atskirti (terorizmą) nuo pabėgėlių atsiradimo dėl Sirijos pilietinio karo. Sirijos pilietinis karas vyksta gerokai ilgiau, dauguma sirų paliko savo namus dėl pilietinio karo, dėl kovos su Assadu arba Assado priespaudos“, – pareiškė kanclerė, kalbėdama apie Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).

„Be to, dar yra islamistinis terorizmas, kuris liečia mus visus, tačiau iš esmės pilietinis karas Sirijoje kilo pirmiau“, – nurodė A.Merkel, namuose taip pat kritikuojama dėl 890 tūkst. prieglobsčio prašytojų, kurie atvyko į Vokietiją per 2015 metus.

A.Merkel nesureikšmino naujausio D.Trumpo pasisakymo ir pridūrė, kad jo pozicija „yra žinoma“.

„Kai jis pradės eiti pareigas, o dabar taip nėra, mes dirbsime su nauja Amerikos vyriausybe ir pažiūrėsime, dėl ko galime susitarti“, – pridūrė ji.