- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Danijos premjerę Mette Frederiksen (Metę Frederiksen) ir jos vadovaujamą centristinę koaliciją dėl siūlymo panaikinti vieną pavasario valstybinę šventę pasmerkė opozicija, profesinės sąjungos, šalies vyskupai ir daugelis eilinių jų pačių partijų narių.
Trijų partijų vyriausybė nori atsisakyti ketvirtą penktadienį po Velykų švenčiamos šventės, vadinamos Store Bededag arba Didžiosios maldos diena. Jie sako, kad sutaupyti pinigai bus panaudoti gynybos finansavimui didinti; oficialioje sąmatoje teigiama, kad tai sustiprintų struktūrinį valstybės balansą maždaug 3 mlrd. kronų (apie 404 mln. eurų) per metus.
Šiuo metu Danijos darbuotojai turi iki 11 valstybinių švenčių dienų; šis skaičius mažesnis tais metais, kai Kalėdos ir Naujieji metai sutampa su savaitgaliais. Antradienį parlamentui buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma panaikinti Store Bededag šventę.
Socialdemokratų, centro dešiniųjų liberalų ir centro nuosaikiųjų vyriausybė dirba tik nuo gruodžio 15 dienos, o koalicija siekia NATO iškelto tikslo iki 2030 metų skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms, iš dalies reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tačiau potencialus šventės, sukurtos daugiau nei prieš 300 metų danų vyskupui sujungus kelias nedideles šventes, panaikinimas sukėlė aštrią reakciją visoje Danijoje. Beveik 6 mln. gyventojų turinčioje šalyje daugiau nei 73 proc. gyventojų priklauso liuteronų bažnyčiai, nors reguliariai bažnyčią lanko mažiau nei 3 proc. žmonių.
Profesinės sąjungos, tradiciškai artimos M. Frederiksen socialdemokratams, paskelbė internetinę peticiją, kurią pasirašė daugiau kaip 405 000 žmonių, kad „pasiųstų aiškų signalą vyriausybei: reikia atsisakyti planų panaikinti Didžiosios maldos dieną“.
10 Danijos liuteronų vyskupų savo ruožtu kalbėjo apie „pažeistą pasitikėjimą“ ir teigė, kad su jais net nebuvo konsultuojamasi prieš šį žingsnį.
Danijos, kur politinis sutarimas yra įprastas dalykas, opozicija susivienijo ir pažėrė retos kritikos vyriausybei.
„Vyriausybė užkerta kelią likusiems“, – sakė Pia Olsen Dyhr (Pija Olsen Diuhr), kairiosios Socialistų liaudies partijos, kuri anksčiau buvo M. Frederiksen socialdemokratų sąjungininkė, lyderė.
Centro dešiniųjų Konservatorių partijos vadovas Sorenas Pape Poulsenas (Siorenas Papė Pulsenas) sakė, kad „man svarbu apsaugoti mūsų kultūrą, istoriją, vertybes ir gilias šaknis, kuriomis remiasi mūsų visuomenė“, ir pavadino planus panaikinti šventę klaida.
Kai kurie vyriausybės planui pritariantys darbdaviai nerimauja, kad jis bus iškeltas jų ir profesinių sąjungų derybose dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų. Danijoje vyriausybė tradiciškai nesikiša į šiuos klausimus.
„Vyriausybė neturi teisės panaikinti valstybinių švenčių dienų ar laisvadienių, nepasitarę su mumis“, – sakė profesinės sąjungos. Jos iškėlė idėją surengti referendumą šiuo klausimu.
Valdantieji 179 vietų parlamente turi 89 mandatus, o juos remia keturi įstatymų leidėjai, atstovaujantys pusiau nepriklausomoms Danijos teritorijoms – Grenlandijai ir Farerų saloms.
Pirmasis įstatymo dėl šio pakeitimo svarstymas numatytas vasario 2 dieną. Trečiojo ir galutinio svarstymo data dar nepaskelbta. Jei įstatymas bus priimtas, Didžioji maldos diena nuo 2024 metų nebebus valstybinė šventė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Eurovizijos“ organizatoriai teigia esą pasirengę šalinti palestiniečių vėliavas2
„Eurovizijos“ dainų konkurso organizatoriai ketvirtadienį pareiškė, kad pasilieka teisę pašalinti bet kokias palestiniečių vėliavas ir propalestinietiškus simbolius kitą savaitę Švedijoje vyksiančiame renginyje...
-
E. Macronas: visi Europos nacionalistai yra slapta „breksitininkai“1
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį paskelbtame interviu žurnalui „The Economist“ pareiškė, kad visi Europos nacionalistai yra „slapta „breksitininkai“, turėdamas omeny Jungt...
-
V. Zelenskis: Rusija praėjusį mėnesį Ukrainą atakavo daugiau kaip 3 tūkst. aviacinių bombų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija praėjusį mėnesį šalį atakavo daugiau kaip 3,2 tūkst. aviacinių bombų, kone 300 atakos dronų bei daugiau kaip 300 raketų. ...
-
Izraelio prezidentas apie JAV universitetus: jie „užteršti neapykanta ir antisemitizmu“1
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas ketvirtadienį sukritikavo JAV universitetus dėl juose kilusių neramumų, susijusių su Izraelio karu Gazos Ruože, pareikšdamas, kad šios institucijos yra „užterštos neapykanta ir antisemitiz...
-
E. Macronas dar kartą patvirtino neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“ dar kartą patvirtino neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, jei Rusijos pajėgos pralaužtų Ukra...
-
Kremlius neigia JAV tvirtinimus, kad Rusija Ukrainoje panaudojo cheminius ginklus
Ketvirtadienį Kremlius atmetė JAV kaltinimus, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje panaudojo „cheminius ginklus“. ...
-
ES skiria milijardą eurų Libanui, kad sustabdytų iš čia atvykstančių sirų antplūdį1
Kad sustabdytų šiuo metu Libane gyvenančių Sirijos pabėgėlių srautus į ES, Europos Komisija pažadėjo šaliai milijardo eurų finansinę paramą. Lėšos bus skirtos nuo šių metų iki 2027-ųjų, ketvirtadienį Beirute po pok...
-
Balsas iš Izraelio: Irano režimo griūtis – tik karo pabaigos pradžia6
Irano ajatolų režimas peržengė paskutinę raudonąją karo prieš Izraelį liniją ir dabar gali tik kariauti toliau – iki tol, kol pats bus sunaikintas. Jo įrankiu tapusi palestiniečių visuomenė visa yra persmelkta aklo siekio sunaikinti ...
-
Įvykiai Sakartvele kelia tarptautinį susirūpinimą3
Smurtiniai saugumo pajėgų veiksmai prieš protestuotojus Sakartvele sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Europos Sąjunga (ES), JAV, Prancūzija ir kitos šalys pareiškė esančios sunerimusios dėl smurto naudojimo prieš demonstra...
-
E. Rinkevičius: derybos dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į Europos Sąjungą bus sudėtingos
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienio rytą TV3 televizijai pareiškė, kad derybos dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į Europos Sąjungą bus itin sudėtingos, tačiau visiškai realu pradėti jas jau šių metų birželį,...