Į šį klausimą ieškota atsakymų ir vienoje iš gausybės diskusijų, šią savaitę Davose vykusių Pasaulio ekonomikos forume. „Deutsche Welle“ surengtame pokalbyje dalyvavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Europos investicijų banko prezidentė Nadia Calviño, privačiam verslui atstovavo kompanijos „Sanofi“ generalinis direktorius Paulas Hudsonas.
Abipusė svarba
Diskusija vyko dar iki JAV prezidento ir NATO generalinio sekretoriaus susitikimo, po kurio D. Trumpas sušvelnino savo poziciją Grenlandijos klausimu. Tačiau į aštrius klausimus apie Aljanso partnerių vienybę ir senojo pasaulio gebėjimus pokalbio dalyviai reagavo demonstruodami visapusį pasitikėjimą tiek Europos gebėjimais, tiek Aljanso sąjungininkų vienybe.
M. Rutte pabrėžė NATO įkūrimo priežastį ir atmetė neretai dominuojantį naratyvą, esą JAV dalyvavimas Aljanse yra vienpusė paslauga Europai: NATO nėra tik amerikiečių saugumo skėtis virš Europos, tai – ne ginančiųjų ir ginamųjų sąjunga.
„NATO yra transatlantinis aljansas. Jungtinės Valstijos ir Kanada jame yra ne tik tam, kad gintų Europą, bet ir tam, kad apsigintų pačios. Kad Jungtinės Valstijos būtų saugios, joms reikia saugaus Arkties regiono, saugaus Atlanto ir saugios Europos“, – sakė M. Rutte ir pabrėžė, kad amerikiečių interesas NATO išlieka struktūrinis, o ne asmeninis ar politinis. JAV išmokusios pamoką ir nori išvengti istorinės klaidos, kurią padarė po Pirmojo pasaulinio karo pasitraukdamos iš pasaulio arenos.
„Septynios iš aštuonių Arkties šalių yra NATO narės. Vienintelė ne narė – Rusija. Ir dar yra Kinija, kuri vis aktyviau veikia šiame regione“, – priminė Aljanso politinis vadovas. Tad D. Trumpo spaudimas Arkties saugumo klausimu nesąs iš piršto laužtas – tirpstant ledynams, atsiveriant Arkties jūrų keliams, geopolitinė konkurencija tame regione tik aštrės. NATO ambasadoriai dar rugsėjį sutarė stiprinti kolektyvinę Arkties gynybą.
23 NATO šalys priklauso ES, tačiau 75 proc. Aljanso biudžeto atkeliauja iš ES nepriklausančių šalių. „Nepamirškime – tai faktas. JAV yra galingiausia tauta pasaulyje ir todėl Jungtinių Valstijų prezidentas yra laisvo pasaulio lyderis. Negalite įsivaizduoti NATO be laisvo pasaulio lyderio, kuris būtų integrali tos organizacijos dalis. Niekas to nenori nei JAV pusėje, nei Europos pusėje“, – pabrėžė jis.
Nors Grenlandijos klausimas tapo emociniu diskusijos branduoliu, prelegentai kvietė žvegti plačiau, primindami, kad ši tema nenustelbė pagrindinės – Rusijos invazijos į Ukrainą – temos.
M. Rutte priminė, kad tuo metu, kai Europa diskutuoja, Rusijos raketos toliau smogia Ukrainos energetikos infrastruktūrai, šaliai trūksta oro gynybos sistemų. Didžiausias pavojus šiandien – ne D. Trumpo pareiškimai, o nukreipti dėmesį nuo ten, kur iš tikrųjų sprendžiamas Europos saugumo likimas. „Ukraina – pirmiausia, nes tai gyvybiškai svarbu Europos ir JAV saugumui“, – sakė Aljanso vadovas.
Tiki JAV ir savimi
Lenkijos prezidentas Marekas Nawrockis atvirai pripažino, kad JAV išlieka kertiniu Lenkijos saugumo akmeniu: „JAV – svarbiausia Lenkijos dvišalė sąjungininkė. Lenkijoje yra 10 tūkst. amerikiečių karių.“
Lenkijos prezidentas priminė, kad pasauliniame BVP ES ir JAV įnašas vienodas – po 15 proc., bet Jungtinės Valstijos dengia apie 65 proc. NATO saugumo išlaidų, o Europa – tik 35 proc., ir pabrėžė, kad D. Trumpo kritika europiečiams – ne be pagrindo. Anot K. Nawrockio, D. Trumpas „pastūmėjo Europą stiprėti“, net jei tai buvo daroma ne pačiais švelniausiais metodais.
Provokuojamas atskleisti, ar esama atsarginio varianto tam atvejui, jei augtų įtampa tarp JAV ir likusių Aljanso partnerių, K. Nawrockis išliko tvirtas. „Lenkijos nepriklausomybė ir suverenumas yra labai stiprūs. Tikiu lenkų kariais, mūsų Aljansu, bet JAV visam rytiniam NATO flangui yra labai svarbios sąjungininkės. Tie santykiai taip pat grindžiami mūsų istorija. Tai vertybių santykiai. Turime bendrus nepriklausomybės didvyrius Lenkijoje ir JAV. Todėl manau, kad turėtume išspręsti šią problemą diplomatiniu būdu. Žinoma, vertinu Danijos balsą – tai natūralu, tai mūsų partnerė Danija. Tačiau į Grenlandiją žiūriu kaip į strateginį tašką ir geopolitinį klausimą tarp laisvo pasaulio, demokratijų pasaulio nepriklausomybės ir Rusijos“, – sakė K. Nawrockis.
Lenkijos prezidentas akcentavo savo šalies istorinę patirtį, geopolitinę padėtį būnant rytiniame NATO flange ir Lenkijos atsamonybę už visą Aljansą. Jau tris šimtmečius Rusijos grėsmę jaučianti Lenkija ne tik deklaruoja solidarumą, bet ir didina realius pajėgumus: karinės išlaidos – jau beveik 5 proc. BVP, šalies armija – didžiausia Rytų Vidurio Europoje, perkama JAV, Pietų Korėjoje pagaminta karinė technika.
Didžiausias pavojus šiandien – ne D. Trumpo pareiškimai, o nukreipti dėmesį nuo ten, kur iš tikrųjų sprendžiamas Europos saugumo likimas.
Sugrįžtanti stiprybė
Nuo pat išrinkimo 2024 m. Suomijos prezidento pareigas einantis ilgametis suomių politikas, diplomatas A. Stubbas pagrįstai laikomas vienu ryškiausių Senojo žemyno lyderiu. Jo pasisakymai nelaikomi tuščia retorika ne tik dėl kaskart demonstruojamo šiaurietiško racionalumo, bet ir dėl asmeninio ryšio su D. Trumpu.
Atliepdamas diskusijos temą jis nekart demonstravo pasitikėjimą Europa: ji galinti apsiginti, – ir kategoriškai atmetė nuogąstavimus dėl galimo Aljanso vienybės sumažėjimo. Priešingai – S. Stubbas kalbėjo apie naują Aljanso etapą: „Tai praktiškai NATO 3.0. Stipriausias NATO etapas nuo šaltojo karo pabaigos.“
Suomijos ir Švedijos įstojimas padvigubino NATO sieną su Rusija, o tai iš esmės pakeitė strateginę pusiausvyrą, Europa prisiima daugiau atsakomybės.
„Jei kas nors būtų man pasakęs Vašingtone per 75-ąjį Aljanso gimtadienį, kad kitais metais padidinsime savo gynybos išlaidas iki 5 proc., būčiau pasakęs, kad neturite supratimo apie tarptautinius santykius arba kreipkitės pagalbos į gydytoją“, – pernai Hagoje vykusio Aljanso viršūnių susitikimo rezultatus – D. Trumpui spaudžiant priimtą susitarimą skirti gynybai 5 proc. BVP – priminė A. Stubbas. Naujas žingsnis – Arkties saugumo klausimas, kuriuo turi būti priimti svarbūs sprendimai šiemet liepą Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Klausiamas apie hipotetinį atsarginį gynybos planą be JAV, A. Stubbas buvo tvirtas: „Ar Europa gali apsiginti pati? Mano atsakymas – taip. Be amerikiečių. Tačiau tai reikalauja pajėgumų, o ne procentų.“
„Ar F-18 skraidys be amerikiečių? Ne. Ar pasitikime, kad jie skraidys, nes tai yra Amerikos interesas? Taip“, – sakė Suomijos prezidentas.
A. Stubbas pabrėžė Suomijos specifiką: „Po šaltojo karo pabaigos daugelis NATO šalių iš tikrųjų sumažino savo gynybos išlaidas ir pajėgumus, tuo tarpu tokia šalis kaip Suomija, kuri liko už ribų, to nepadarė.“ Todėl šiandien Suomijoje – visuotinė karo prievolė, 1 mln. karinį pasirengimą turinčių žmonių, 280 tūkst. žmonių, kuriuos galima mobilizuoti per kelias savaites, 62 naikintuvai F-18, neseniai įsigyti 64 F-35. Kartu su Lenkija Suomija turinti geriausius artilerijos pajėgumus, tolimojo nuotolio raketų, didžiausius pajėgumus kovoti Arkties sąlygomis.
„Turime visa tai ne todėl, kad nerimautume dėl Stokholmo [kėslų]. Jei manęs paklaustumėte, ar Suomijos kariuomenė gali apsiginti nuo Rusijos atakos, – taip, galime. Taip pat turime suprasti, kad karus kovojate mūšio lauke, bet juos laimite namuose. Vadinasi, visi mes turime daugiau dėmesio skirti išsamiam saugumui, civilinei pusei. Štai kodėl turime civilinius prieglobsčius 4,4 mln. suomių. Štai kodėl turime užsitikrinę tiekimo [grandinių] saugumą, kad nekiltų jokių problemų dėl maisto, energijos trūkumo ar dėl elektros tinklų. Tai, manau, pajėgumai, kuriais daugelis Europos valstybių turi pasirūpinti“, – sakė A. Stubbas ir pabrėžė: karus kovoja ne procentai, bet gebėjimai kariauti, ir jais reikia pasirūpinti.
Rezultatas svarbiau už metodą
Ar europiečiams NATO sąjunininkams nereikėtų pajėgumų, kurie dubliuotų amerikiečių funkcijas? Atsakydamas į šį klausimą M. Rutte priminė Aljanso sąrangą: JAV, Kanada ir Europos NATO sąjungininkai yra visiškai integruoti. Tai nereiškia, kad JAV ateina į pagalbą Europai arba Europa ateina į pagalbą Jungtinėms Valstijoms.
Dirbama visiškai integruotai. Buvęs vienas didelis dirgiklis – išlaidos. „JAV išleido daug daugiau nei Europa. Net šiandien JAV pagrindinei gynybai išleidžia 3,5 proc. BVP, Europoje – vidutiniškai 2 proc. Mano klausimas auditorijai: daugelis jūsų, žinau, kritikuoja D. Trumpą, bet ar tikrai manote, kad be D. Trumpo aštuonios didelės ekonomikos Europoje, įskaitant Kanadą, būtų pasiekusios 2 proc. 2025-aisiais, kai metų pradžioje buvo tik 1,5 proc.? Jokiu būdu. Be D. Trumpo tai niekada nebūtų įvykę. Dabar visos jos yra ties 2 proc. Ar tikrai manote, kad viršūnių susitikime Hagoje būtume pasiekę susitarimą dėl 5 proc. gynybos išlaidų, įskaitant 3,5 proc. pagrindinei gynybai, jei D. Trumpas nebūtų buvęs perrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu? Jokiu būdu. [...] Ginu D. Trumpą, bet tikrai tikiu, kad galime būti laimingi, kad jis ten yra, nes privertė mus Europoje sustiprėti, susidurti su padariniais, kad turime labiau pasirūpinti savo pačių gynyba“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Amerikiečiai Europoje vis dar turi daugiau nei 80 tūkst. karių, vis dar labai investuoja į Europos gynybą, tačiau turi daugiau orientuotis į Aziją. Todėl esą logiška būtų tikėtis, kad, laikui bėgant, Europa sustiprės. „Yra mano pirmtako Jenso Stoltenbergo planas – NATO gynybos planavimo procesas, kad, laikui bėgant, užtikrintume, jog Europa darytų daugiau dėl Europos žemyno apsaugos. Vis dar turime stiprų konvencinį JAV buvimą Europoje ir ateityje, ir žinoma branduolinį skėtį kaip mūsų galutinį garantą. Tačiau esu absoliučiai įsitikinęs, kad be D. Trumpo nebūtume priėmę tų sprendimų“, – pabrėžė M. Rutte.
(Ne)šalutiniai klausimai
Vienareikšmiškai „taip“ į klausimą, ar Europa pajėgtų apsiginti pati, atsakė ir Europos investicijų banko (EIB) prezidentė N. Calviño. Ji atkreipė dėmesį į tylų, bet esminį lūžį: EIB pirmą kartą istorijoje masiškai skyrė kapitalą gynybos projektams, daugelis jų – Lenkijoje.
Ji taip pat pabrėžė, kad ES yra supervalstybė mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, net jei gynybos srityje dar reikia laiko pasivyti, nes ES yra ne gynybos supervalstybė, bet taikus projektas. „Turime tikėti savimi ir savo gebėjimais“, – pabrėžė N. Calviño.
Farmacijos milžinės „Sanofi“ vadovas P. Hudsonas neatsiejama kolektyvinės gynybos dalimi laiko ir sveikatos suverenumą. COVID-19 pandemija parodė, kaip greitai valstybės gali užsidaryti ir pradėti konkuruoti dėl resursų. „Sulaukdavau valstybių vadovų, sakančių: mums reikia vaistų, duokite mums, neduokite niekam kitam, skambučių“, – pastebėjo P. Hudsonas.
Nors kalbama apie karinę gynybą, Europa rizikuoja atsilikti nuo JAV ir Kinijos inovacijų lenktynėse.
Daugiau nei 50 proc. „Sanofi“ gamybos ir mokslinių tyrimų išlaidų lieka Europoje, tačiau ilgalaikės tendencijos kelia nerimą. „Pirmą kartą istorijoje Kinija ir JAV skelbia daugiau klinikinių tyrimų, laimi daugiau Nobelio premijų ir atranda daugiau vaistų nei Europa“, – sakė P. Hudsonas ir pabrėžė, kad kol kas šią tendenciją dar galima pakeisti: jei Europa nori stiprinti savąjį sveikatos srities suverenumą, turi nepraleisti svarbaus momento.
Farmacijos milžinės atstovas akcentavo paradoksą: 54 proc. vaistų, kuriuos patvirtino Europos vaistų agentūra, neprieinami europiečiams. Tuo tarpu Kinija iki 2030 m. išleis 40 proc. pasaulyje gaminamų naujų vaistų.
Naujausi komentarai