Tarp planų buvo ir mokymo centrų įkūrimas Rusijoje pagal milijardo eurų vertės sandorį, penktadienį rašė savaitraštis.

Pasak laikraščio, planai buvo imti rengti po 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karo, kuris atskleidė prastą Rusijos kariuomenės būklę.

Po karo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pertvarkyti šalies ginkluotąsias pajėgas, kad jos atitiktų XXI amžiaus reikalavimus. Jo pasirinkta partnerė buvo Vokietija.

Kanclerės A. Merkel vadovaujamas Berlynas itin entuziastingai sutiko su šia iniciatyva ir darė spaudimą Vokietijos gynybos sektoriui bendradarbiauti su Maskva.

Vienas iš pagrindinių planų buvo įsteigti visoje Rusijoje aštuonis mokymo centrus, kuriuose būtų naudojama naujausia lazerinė technologija šių dienų mūšiams imituoti. Pramoninis partneris šiame projekte turėjo būti Vokietijos gynybos milžinas „Rheinmetall“.

Berlynas šiuos planus grindė realpolitik principu.

„Mūsų saugumo politika yra suinteresuota modernia, gerai vadovaujama Rusijos armija“, – 2011 m. sakė tuometis gynybos ministras Thomas de Maizière.

Vokietijos valdžia argumentavo partnerystę su Rusija tuo, kad karinis bendradarbiavimas skatina pasitikėjimą, o pasitikėjimas užtikrina taiką, rašo „Der Spiegel“. Federacinė vyriausybė taip pat tikėjosi, kad šie susitarimai padės daugiau sužinoti apie silpnąsias Rusijos kariuomenės vietas.

„Der Spiegel“ pranešė, kad „Rheinmetall“ tebesaugo Volgos mokymo centrui skirtą įrangą, o po 2022 m. Maskvos invazijos į Ukrainą bendrovė svarstė galimybę ją nemokamai perduoti Ukrainai kaip solidarumo gestą ir viešųjų ryšių akciją.

Mokymo centras Mulino gyvenvietėje prie Volgos buvo įkurtas be „Rheinmetall“ pagalbos ir 2021 m. tapo viena iš vietovių, kur vyko paskutinės didelės Rusijos „Zapad“ pratybos prieš įsiveržiant į vakarų kaimynę.