Didžiausio pasaulyje ledkalnio kraštas yra daugiau kaip 30 kilometrų skersmens, o didžioji jo dalis yra po vandeniu. Tačiau virš bangų vis vien kyšo įspūdinga, net 40 metrų aukščio, ledo siena. Jis atitrūko nuo Antarktidos ledyno dar 1986-aisiais, bet tik dabar išplaukė į atvirus vandenis.

„Tikėtina, kad per artimiausias 2–4 savaites srovė nuneš jį prie Pietų Džordžijos salos, į kontinento šelfą, kur daug sekliau. Yra tikimybė, kad jis užplauks ant seklumos. Srovė turėtų jį nunešti aplink, tačiau jis toks masyvus, jo energija milžiniška, todėl yra tikimybė, kad jis gali užplaukti ant seklumos ir ten įstrigti“, – nurodė okeanografas Andrew Meijers.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iki salos dar apie tūkstantis kilometrų. Pietų Džordžijos sala faktiškai jau nėra Antarktikoje – ji tik kiek piečiau pietinio Argentinos krašto. Todėl ten labai daug gyvybės – milijonai pingvinų ir ruonių, nes dabar ten vasara ir pats veisimosi metas.

„Jei šis ledkalnis ten apsistos, jis galimai užblokuos kelius prie maisto, todėl gyvūnai turės plaukti toliau, o tai reiškia, kad jie sudegins daugiau energijos. Tai reiškia, kad mažiau jos parneš į krantą mažyliams. Tai, deja, gali smarkiai padidinti mirtingumą. Taip jau yra nutikę praeityje“, – kalbėjo okeanografas.

Britų mokslininkai pastebėjo, kad natūralus procesas, kai ledkalniai slenka vandenyno link nuo Antarktidos ledo kupolo, pastaraisiais dešimtmečiais aiškiai paspartėjo, todėl padidėjo jų skaičius Pietų vandenyne.