E. Macronas užsipuolė JAV prezidento Donado Trumpo „maksimalaus spaudimo“ politiką ir sakė, jog ja nepavyko pažaboti Teherano kišimosi regione ar užtikrinti, kad šiitiška respublika neįsigytų branduolinių ginklų.

„Mes neisime į kompromisą dėl mechanizmo, kurio Jungtinės Valstijos, pasitraukusios iš susitarimo, pačios negali aktyvinti“, – JT Generalinės Asamblėjos 75-ajai sesijai sakė E. Macronas.

„Tai pakirstų Saugumo Tarybos vienybę ir jos sprendimų principingumą, keltų tolesnio įtampos didinimo regione riziką“, – perspėjo jis.

D. Trumpo administracija sako sugrąžinanti praktiškai visas JT sankcijas Iranui, kurios buvo panaikintos pagal daugiašalį susitarimą su Teheranu dėl jo branduolinės programos, sudarytą prezidento pareigas einant D. Trumpo pirmtakui Barackui Obamai. D. Trumpas 2018 metais iš šio susitarimo pasitraukė.

Vašingtonas sako galintis sugrąžinti sankcijas, nes vis dar „dalyvauja“ susitarime. Europa tokią poziciją vadina teisiškai nepagrįsta.

D. Trumpas tvirtino, jog vienas sutarties trūkumų yra tas, kad joje nekalbama apie Irano balistinių raketų programą ir kišimąsi kitose Artimųjų Rytų šalyse.

Iš dalies sutikdamas su Vašingtonu E. Macronas sakė, kad dėl Irano branduolinės programos reikia papildomų mechanizmų ir „galimybių iki galo įgyvendinti“ 2015 metų susitarimą.

Tai užtikrintų „mūsų atsaką į Irano balistinę veiklą ir, taip pat, jo [vykdomą] destabilizavimą regione“.

E. Macronas tvirtino, kad Prancūzija drauge su sąjungininkėmis Europoje Didžiąja Britanija ir Vokietija laikysis savo reikalavimo dėl susitarimo su Iranu „visiško įgyvendinimo“.

Jis pridūrė, kad jos nesutiks su „Irano daromais pažeidimais“.

Reaguodamas į JAV pasitraukimą iš sutarties Teheranas ėmėsi žingsnių intensyvinti savo branduolinę veiklą.