Pasak ECB valdančiosios tarybos pirmininko, toks įrankis galėjo padėti šalims atsigauti po 2008-ųjų finansų krizės.

„Turime turėti bent kokios reikšmės euro zonos fiskalinę politiką“, – interviu „Financial Times“ sakė M. Draghi.

Jo teigimu, euro zona turi judėti „nuo taisyklėmis paremtos nacionalinės fiskalinės politikos prie institucijomis paremtų fiskalinių pajėgumų“, nes tai esą yra esminė euro zonos veiklos sritis, kurią būtina įgyvendinti.

Nors centralizuotas euro zonos biudžetas gali sukelti įtampą dėl neva nykstančio nacionalinio suvereniteto, „svarbiausia – sustiprinti sąjungą“, kad ši geriau susitvarkytų su globalizacijos iššūkiais, teigė M. Draghi.

Italas bankininkas kitą mėnesį ECB vairą perduos buvusiai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovei Christine Lagarde.

Ilgus metus trukęs ECB pinigų įliejimas į euro zonos rinką nedavė vaisių – rugpjūtį valiutos bloko metinės infliacija siekė vos 1 proc. Tuo tarpu ECB buvo išsikėlęs tikslą pasiekti kiek mažesnę nei 2 proc. infliacijos ribą.