Sunku pasakyti, ar vidinis nesusikalbėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gali išaugti į dar vieną krizę pasaulyje, tačiau reikia tikėtis, kad JAV po kelių dienų  ateis į šaltą protą, LRT radijo laidai „60 minučių“ sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis.

– Stabdomas JAV vyriausybės darbas, nes Atstovų rūmai taip ir nepatvirtino biudžeto. Ką reiškia sprendimas iš dalies sustabdyti vyriausybės darbą?

– Tai reiškia vieną dalyką. Kažkada garsus ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas mėgdavo kartoti tokią frazę: „Jūs nustebtumėte sužinoję, su kiek mažai smegenų yra valdomas pasaulis“. Tai šitas atvejis tik ir patvirtina tą genialią frazę, nes JAV yra šalis, kuri gali bankrutuoti, tik jei pati to nori. Ji yra visiškai suvereni monetarinė sistema, valstybė pati spausdina savo pinigus, doleris nekonvertuojamas, į jokius auksus nekeičiamas. Už nugaros JAV turi centrinį banką, kuris bet kada gali atspausdinti tiek pinigų, kad valstybė visada patenkintų savo įsipareigojimus kreditoriams.

Dabar viskas eina į tai, kad Amerika lyg pati nori didelių nemalonumų. Vienas nemalonumas įvyko vakar dėl to, kad dvi pagrindinės partijos – respublikonai ir demokratai – susikirto dėl Baracko Obamos inicijuotos sveikatos apsaugos reformos, kuri iš tikrųjų yra nuostabi reforma – 40 mln. amerikiečių gaus sveikatos draudimą.

– Pakalbėkime apie pačią reformą, nes ji ir yra didžiausia rakštis tarp respublikonų ir demokratų. Kodėl ji ne visiems priimtina?

– Čia yra politinės priežastys. Respublikonai bijo, kad ta reforma bus labai sėkminga. Panašu, kad taip ir bus, rezultatai turėtų būti puikūs, turint omenyje, kiek yra neefektyvi JAV sveikatos apsaugos sistema, kur sveikatos apsaugai išleidžiama  vos ne 16 proc. BVP, žmonės negyvena ilgiau nei Kanadoje ar Prancūzijoje, kur žmonės sugeba suktis su trečdaliu mažiau lėšų.

Ši reforma yra nuostabi, vienas geriausių dalykų, kas JAV apskritai yra nutikę, bet yra ir nepatenkintų – privatus sveikatos sektorius, draudimo bendrovės, privačios ligoninės bijo, kad amerikiečiai pradės riboti išlaidas sveikatos apsaugai, kurios šiuo metu yra nepagrįstai išpūstos. Tai respublikonai, kurie paprastai atstovauja stambiajam verslui, natūralu, kad kažkuriuo mastu perteikia tas nuotaikas.

– Kokios šio vidinio nesusikalbėjimo ekonominės pasekmės gali būti Amerikai ?

– Pasekmės yra skaudžios. Jau per dabartinę krizę, pastaruosius 2–3 metus, vyko gana reikšmingas valstybės išlaidų mažinimas JAV. Ekonomistai paskaičiavo, kad jei tos valstybės išlaidos būtų didėjusios tokiais pat tempais kaip prie buvusių respublikonų prezidentų, tai JAV bedarbystės lygis šiuo metu būtų mažesnis nei 6 proc. Iš esmės JAV jau būtų išėjusi iš didelės krizės. Bet, kadangi politikai nepagrįstai išsigando biudžeto deficito ir pradėjo mažinti išlaidas labai ne laiku, tai visas pasaulis jaučia pasekmes, o šitas paskutinis įvykis – naujausias iš tos serijos, kai politikai nelabai supranta, kokia prasmė yra biudžeto deficito, valstybės skolų, stabilizuojant ekonomiką.

– Pone Kuodi, jūsų nuomone, ar šis nesusikalbėjimas gali išaugti į dar vieną krizę pasaulyje?

– Reikėtų atsižvelgti į tai, kiek jis tęsis. Kelios dienos galbūt privers politikus pažiūrėti į tai, kas vyksta, nes šimtai tūkstančių žmonių praranda apmokamą darbą ar priversti dirbti nemokamai. Natūralu, kad visuomenės pasipiktinimas politikų rietenomis yra didžiulis. Tikiuosi, kad JAV po kelių dienų ateis į šaltą protą. Juolab kad artėja kita politinė krizė dėl valstybės skolos lubų spalio pabaigoje.