Šalių vadovai kalbėjosi telefonu ir susitarė „atkurti pasitikėjimu ir pagarba grindžiamus dvišalius santykius“, sakoma pareiškime, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad ankstesnės Australijos vyriausybės laikais pasitikėjimas nutrūko ir buvo sustabdytas svarbus prancūziškų povandeninių laivų pirkimo sandoris.

E. Macrono biuras teigė, kad abi šalys bendradarbiaus sprendžiant neatidėliotinas pasaulines problemas, įskaitant klimato kaitos klausimus ir strateginius iššūkius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Bus parengtos gairės šiai naujai dvišalei darbotvarkei struktūruoti... siekiant sustiprinti mūsų atsparumą ir prisidėti prie taikos ir regioninio saugumo“, – sakoma pranešime.

Pernai, kai tuometinis Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) atsisakė milžiniškos povandeninių laivų pirkimo iš Prancūzijos sutarties ir pasirinko amerikietiškus atominius povandeninius laivus, Paryžiaus ir Kanberos ryšiai smarkiai pašlijo.

Pagal Paryžiaus ir Kanberos sutartį, pastatyti Australijai 12 įprastinių povandeninių laivų buvo pasirinkta Prancūzijos iš dalies valstybės valdoma grupė „Naval Group“.

Tačiau Amerika paskelbė apie naują Australijos, JAV ir Jungtinės Karalystės gynybos aljansą (AUKUS) ir ketinimus Australijai perduoti JAV branduolinių povandeninių laivų technologijas.

Šis sprendimas sukėlė įniršį Paryžiuje, o E. Macronas apkaltino S. Morrisoną melavus dėl daugiau nei 50 mlrd. eurų vertės sutarties ateities.

Prancūzija taip pat atšaukė savo ambasadorius iš Australijos ir istorinių sąjungininkių JAV. Vėliau jie grįžo dirbti į Vašingtoną ir Kanberą.

Balandį Australijos pareigūnai pareiškė, kad Kanbera gali sumokėti Prancūzijai iki 3,7 mlrd. eurų, kad nutrauktų sandorį.