Estijos vidaus reikalų ministras Lauris Läänemetsas pareiškė, jog sankcijos būtinos, kadangi savo agresija prieš Ukrainą Rusija taip pat puola Europos vertybes ir laisves.
„Todėl Rusijos piliečiai negali turėti savaime suprantamos laisvės mėgautis galimybėmis, kurių teikia tos pačios Europos vertybės ir laisvės, siūlomos Europos Sąjungos: ar tai būtų poilsis, ar mokslas, ar verslas“, – pareiškė žinybos vadovas, kurio žodžius ketvirtadienį cituoja Estijos VRM spaudos tarnyba.
L. Laanemetsas patikslino, kad iš visų Rusijos piliečiams išduotų vizų maždaug 53 tūkst. buvo įformintos kelionėms turizmo ir verslo tikslais.
„Vidutiniškai per dieną į Estiją įvažiuoja apie 2 500 Rusijos piliečių, iš kurių maždaug 1 250 atvyksta su trumpalaike viza. Pusę jų yra išdavusi Estija, likusias – kitos Šengeno šalys. Todėl šios priemonės poveikis ribotas, sankcijos duotų realų rezultatą, jeigu vizų išdavimą apribotų visos ES šalys“, – pažymėjo ministras.
Anot L. Läänemetso, nuo rugpjūčio 18 d. Estijos vizos gali prašyti tie Rusijos piliečiai, kurie važiuoja į Estiją aplankyti čia gyvenančio artimo giminaičio, turinčio Estijos pilietybę arba ilgalaikį leidimą gyventi šalyje; Estijoje dirbantys Rusijos diplomatai ir jų šeimų nariai; darbuotojai, susiję su tarptautiniais prekių ir keleivių pervežimais; asmenys, galintys keliauti ES teisės pagrindu, ir žmonės, kuriems viza turi būti išduota dėl humanitarinių priežasčių.
Talinas: Estija atrėmė didžiausią nuo 2007 metų kibernetinių atakų bangą
Estiją trečiadienį užklupo plataus masto kibernetinių atakų banga, kuri vis dėlto nepadarė didelės žalos, pranešė Ekonomikos ir ryšių ministerija.
„Estiją vakar ištiko didžiausio masto kibernetinės atakos nuo 2007 metų. Bandymai surengti paskirstytos paslaugos trikdymo (DDoS) atakas buvo nukreipti tiek prieš valdžios institucijas, tiek prieš privatųjį sektorių“, – per „Twitter“ pranešė už skaitmeninę plėtrą atsakingas ministerijos pareigūnas Luukas Kristjanas Ilvesas (Lūkas Kristianas Ilvesas).
Jis nurodė, kad atakos nebuvo sėkmingos ir kad valstybės teikiamos elektroninės paslaugos veikia.
Pasak pareigūno, užpultos interneto svetainės buvo prieinamos visą dieną, neskaitant kelių trumpų sutrikdyto darbo laikotarpių.
„Išpuolis Estijoje iš esmės liko nepastebėtas“, – patikino L. K. Ilvesas.
Estijos reagavimo į kibernetinius incidentus padalinys CERT-EE aptiko 24 kenkėjiškomis programomis užkrėstus tinklapius ir serverius, per kuriuos buvo bandoma atakuoti Estijos interneto vartotojų įrenginius.
Nustatyta, kad buvo užkrėsti 137 įrenginiai, apie tai informuoti interneto paslaugų teikėjai. Per pastarąją parą iš viso įvykdyta 12 DDoS atakų prieš įvairias valdžios institucijas.
Dar keturių išpuolių taikiniais tapo privataus sektoriaus organizacijos, tačiau už šių atakų galėjo slypėti ketinimas atakuoti viešųjų paslaugų tiekėjus.
Be to, CERT-EE komanda buvo informuota apie aštuonis tinklapius, per kuriuos mėginama išgauti žmonių elektroninio pašto adresus ir banko sąskaitų duomenis.
