Europos Komisija griežtina kritiką Lenkijos dešiniųjų vyriausybei dėl jos vykdomos teismų sistemos reformos ir tvirtina, kad kai kurie šalies įstatymai neatitinka Vakarų demokratijos standartų.

ES vykdomosios institucijos pareiškime sakoma, kad „Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įstatymas yra nesuderinamas su ES teise ir pažeidžia teismų nepriklausomybės principą“.

Šis įstatymas paveikė 27 iš 72 Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kurie gali būti priversti atsistatydinti, nurodė Komisija. Jame nėra aiškių kriterijų, kas gali likti poste.

Pirmojo perspėjimo dėl šio įstatymo Lenkija sulaukė liepą, kai jis įsigaliojo.

Europos Komisija rugpjūtį Varšuvai nurodė per mėnesį peržiūrėti prieštaringąjį įstatymą, numatantį, kad teisėjai į pensiją turi išeiti sulaukę 65 metų, jeigu prezidentas nesuteikia jiems išlygos dirbti ilgiau.

Kritikai teigia, kad ši reforma iš esmės yra vyriausybės siekis kontroliuoti teismų sistemą, todėl ji kelia grėsmę Lenkijos demokratijai.

Tačiau valdančioji Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) tvirtina, kad pokyčiai yra reikalingi kovojant su korupcija bei „valant“ sistemą, kurioje tebejuntama komunistinių laikų įtaka.

Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis (Stanislavas Karčevskis) pareiškė, kad vyriausybė tikėjosi tokio EK žingsnio, tačiau ir toliau kartos savo „tvirtus, teisinius ir esminius“ argumentus dėl reformos.

„Mes visada gerbėme (ES teismo) sprendimus, bet esu įsitikinęs, kad šis skundas bus atmestas“, – sakė S. Karczewskis.

EK prašo, kad ETT suspenduotų teisėjų išleidimą į pensiją ir užtikrintų, kad dabartiniai teisėjai galėtų tęsti savo darbą, o naujųjų teisėjų paskyrimas būtų sustabdytas, kol teismas nagrinės šią bylą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) privačiam televizijos kanalui TVN24 sakė, kad Lenkija norėtų užbaigti ginčus dėl Aukščiausiojo Teismo reformos, tačiau taip pat leido suprasti, kad laikysis ES tribunolo sprendimo.

Praėjusią savaitę Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) aplankė Aukščiausiojo Teismo pirmininkę Malgorzatą Gersdorf (Malgožatą Gersdorf), kuri pagal naują įstatymą taip pat turi išeiti į pensiją.

Nors vyriausybė sako, kad ji nebėra pirmoji teismo pirmininkė, M. Gersdorf atsisako trauktis ir savo nušalinimą laiko prieštaraujančiu konstitucijos nuostatai, kad jos kadencija turi trukti šešerius metus – iki 2020-ųjų.

Įsigaliojus naujajai tvarkai atsistatydino 10 Aukščiausiojo Teismo teisėjų, dar septynių darbą panorusių tęsti teisėjų pareiškimus atmetė prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).