Labiausiai Rusijos politiką kritikuojančios Europos Sąjungos (ES) narės, tarp jų Lietuva ir Lenkija, pirmadienį ragino griežtinti sankcijas Maskvai reaguojant į naują prorusiškų separatistų puolimą Ukrainos rytuose, bet Bendrijos politikoje itin didelę įtaką turinti Vokietija laikėsi atsargesnės pozicijos.

ES ketvirtadienį planuoja surengti skubų užsienio reikalų ministrų susitikimą po to, kai šeštadienį separatistai raketomis apšaudė strategiškai svarbų Azovo jūros uostamiestį Mariupolį. NATO pareiškė, kad ta ataka buvo įvykdyta su Rusijos pagalba, o Kijevas informavo, kad per ją žuvo 30 civilių.

Rytų Ukrainoje atsinaujinus mūšiams, Europos Sąjungoje vėl pradėta svarstyti galimybė sugriežtinti sankcijas, nors dar prieš savaitę ministrai diskutavo dėl Bendrijos užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) parengto dokumento, kuriame ES šalių vyriausybėms siūloma atnaujinti dialogą su Rusija kai kuriose srityse, jeigu Maskva įgyvendintų Ukrainos taikos susitarimą.

ES ambasadoriai antradienį rengia pasitarimą, ruošdamiesi ketvirtadienį vyksiančiam ministrų susitikimui, bet vienas Bendrijos diplomatas sakė, jog kol kas atrodo mažai tikėtina, kad būtų nuspręsta skelbti naujas sankcijas. Labiausiai tikėtinas scenarijus – kad ministrai paprašys pareigūnų parengti galimų tolesnių priemonių sąrašą.

28 šalių bloko narės jau seniai laikosi skirtingų nuomonių dėl sankcijų Rusijai. Kai kurios šalys, itin kritiškai vertinančios Rusijos veiksmus, po atakos Mariupolyje pareikalavo nedelsiant sugriežtinti atsaką.

„Vakarų pasaulio atsakas turėtų būti labai griežtas, – per spaudos konferenciją Varšuvoje sakė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis). – Mano nuomone, ES turėtų atsakyti apgalvotai iškeldama klausimą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.“

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu pareiškė: „Daug kartų esame sakę, kad jeigu padėtis Ukrainoje blogės, jeigu Rusija tęs savo agresyvius veiksmus, mes skelbsime papildomas sankcijas. Būtent to tikiuosi iš ketvirtadienio susitikimo.“

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) mano, jog Rusija dar neperžengė „raudonos linijos“, kad būtų skelbiamos naujos sankcijos.

„Daug kas priklausys nuo to, kaip reikalai klosis tris ateinančias dienas. Po derybų, kurias pastarosiomis dienomis vedžiau su kai kuriais kolegomis Europoje, niekas nėra nusiteikęs žūtbūt susitikti Briuselyje skelbti sankcijų“, – aiškino jis..

„Tačiau, žinoma, ataka arba platesnis puolimas prieš Mariupolį būtų padėties kokybinis pokytis, į kurį turėtume reaguoti“, – pridūrė F.-W.Steinmeieris.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras, savaitgalį kritikavo „nuolaidžiavimą“ Rusijai ir sakė, kad atėjo „laikas sustiprinti mūsų politiką remiantis šaltais faktais, o ne iliuzijomis“.

Kita vertus, dalis ES šalių, tarp jų Italija, Graikija, Kipras, Bulgarija, Liuksemburgas ir Austrija, sankcijų politiką palaiko nenoriai.

JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Samantha Power (Samanta Pauer) pirmadienį pareiškė, kad ataka Mariupolyje atskleidžia Maskvos tikslą per prorusiškus separatistus padidinti Ukrainoje kontroliuojamą teritoriją.