ES vadovai ketvirtadienį sės prie derybų stalo. Per dvi dienas truksiančias derybas jie galvos kaip toliau kovoti su klimato kaita, kaip skatinti šalių ekonomiką ir svarstys pretendentų į Europos prezidento postą kandidatūras.

Tikimasi susitarimo

Centrinė ES lyderių susitikimo tema - klimato kaita. Bendrijos vadovai tikisi susitarti bent dėl pagrindinių gairių, kurios leis gruodį Kopenhagoje surasti konsensusą ir galbūt susitarti dėl dokumento, ateityje pakeisiantį taip ir neįgyvendintą Kijoto protokolą, turinio.

Daugelis politikų nemano, kad šalims pavyks susitarti, mat prieštaravimai per daug dideli. Ypač Vakarų Europos planais nepatenkinta Lenkija ir kitos neseniai ES narėmis tapusios šalys. Jos mano, kad susitarimas gali pakenkti jų šalių vystymuisi.

Visgi girdėti ir optimistinių balsų. Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas dar prieš susitikimą sakė, jog tikisi gerų rezultatų. „Mes turime daug lūkesčių“, - teigė jis.

Baiminasi sulėtėjimo

Pagrindiniai nesutarimai yra dėl to, kad Vakarų Europos šalys siekia susieti anglies dvideginio išmetamo į atmosferą kiekio sumažinimą su valstybių Bendrijos narių išsivystymo rodikliu. Tai reikštų, kad didžiausia našta tektų ES senbuvėms.

Su tuo pačiu rodikliu galėtų būti siejamas ir piniginis įnašas, kuris būtų skirtas kovai su klimato kaita. Europos Komisija šioms reikmėms rekomendavo Bendrijai kasmet skirti nuo 10 iki 100 mlrd. eurų (nuo 34,45 iki 344,5 mlrd. litų). Šie pinigai padėtų sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 20 proc., padidinti atsinaujinančios energijos vartojimą iki 20 proc. ir sutaupyti iki 20 proc. visos vartojamos energijos. Planai turėtų būti įgyvendinti iki 2020 m.

Tačiau nei vienas variantas nėra itin palankus besivystančioms šalims. Jų lyderiai mano, kad tai galėtų sulėtinti ES naujokių ekonominis augimą. Tad tikėtina, jog Varšuva ir kitos ES naujokės sieks tarpinio varianto, o galbūt net kažkokių kompensacijų.

Spaus V.Klausą

Dar vienas svarbus darbotvarkės klausimas - Lisabonos sutarties ratifikavimas. Vienintelė to nepadariusi šalis yra Čekija, kurios vadovas Vaclavas Klausas yra pagarsėjęs skeptikas. Vakarų Europos lyderiai, kaip teigiama, jau sutarė dėl derybų taktikos, naudodami kuria tikisi įkalbėti Čekijos prezidentą.

Europos projektu netikintis politikas visgi pareiškė, kad sutartį pasirašys, tačiau reikalauja, kad jo šaliai būtų padaryta išimtis. V.Klausui užkliuvo punktas, kuriame rašoma apie pagrindines žmogaus teises. Šis punktas, jo nuomone, gali tapti pagrindu savo žemes per II pasaulinį karą praradusiems vokiečiams reikalauti jų grąžinimo. Tą patį norėjo akcentuoti ir Slovakija, kuri anksčiau su Čekija turėjo bendrą valstybę, bet galiausiai, anot premjero Roberto Fico, jie tos minties atsisakė.

Šiuo metu Čekijos Konstitucinis teismas tikrina ar Lisabonos sutartis neprieštarauja šalies konstitucijai. Reformų sutartimi pramintas dokumentas galės būti pasirašytas iš karto, kai Konstitucinis teismas pateiks savo išvadas.

Kandidatų klausimas

Niekas neabejoja, kad per viršūnių susitikimą arba jo užkulisiuose bus kalbama ir apie kandidatus į ES prezidento postą. Oficialiai kandidatai galės būti paskelbti tik pasibaigus Lisabonos sutarties ratifikavimo procesui, tačiau kandidatai jau daugiau mažiau aiškūs.

Pagrindinis pretendentas - buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas. Jo didžiausiu konkurentu laikomas Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris - ilgiausiai Bendrijoje premjero pareigas einantis politikas.

Tačiau Rytų Europos šalys nelinkusios nusileisti ir čia. Šiame poste jos norėtų matyti savo kandidatą. Pretenduoti į postą, kaip manoma, galėtų kadenciją baigusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Ją, Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitės teigimu, palaikytų ir Lietuva.