Europos Komisija (EK) taip pat planuoja iki 2030 metų iki 30 proc. padidinti privalomus energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

Tačiau aplinkosaugininkų organizacijos kritikavo ES už tai, kad ji nenutraukia subsidijų anglimis kūrenamoms elektrinėms, ir sakė, kad naujieji planai yra nepakankami.

„Mes padėsime Europai paversti Paryžiaus susitarimą konkrečiais veiksmais“, – sakė klimato klausimų eurokomisaras Miguelis Canete (Migelis Kanjetė).

Pagal Paryžiaus susitarimą, kuris buvo pasiektas beveik prieš metus, ES planuoja išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 metų sumažinti 40-čia proc., palyginti su 1990 metų lygiu, ir pasiekti, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 27 proc. visos suvartojamos energijos.

ES siekia, kad 2030 metais pusė bloko elektros būtų pagaminama iš tokių atsinaujinančių šaltinių kaip vėjas ir saulė. Be to, ji tikisi, kad 2050 metais visa jos elektra bus gaminama neišskiriant anglies dioksido.

Paskelbtame priemonių pakete numatoma siekti, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių taptų vis labiau grindžiama rinka. Tam bus nustatyta reguliavimo sistema, kuri turėtų išsklaidyti investuotojų abejones, ir bus sukurtos vienodos sąlygos įvairioms technologijoms.

„Naujosios rinkos taisyklės suintensyvina kainų signalus ir skatina didesnį rinkos lankstumą“, – sakė M.Canete.

„Mūsų pasiūlymai paskatins prekybą tarp šalių, sukurs vienodas sąlygas atsinaujinantiems šaltiniams, pašalins kliūtis naujiems veikėjams rinkoje ir užtikrins tikrumą investuotojams“, – pridūrė jis.

„Labai teršiantis iškastinis kuras“

Pasiūlymais dėl atsinaujinančių energijos šaltinių taip pat siekiama skatinti darbo vietų kūrimą sektoriuje, kuriame jau dirba daugiau kaip milijonas žmonių. Europos Komisija nurodė, kad 2014 metais vėjo energijos sektoriuje dirbo maždaug 320 tūkst. žmonių: penkis kartus daugiau nei 2005 metais.

1000 puslapių priemonių paketu, kuriam dar turi pritarti ES narės ir Europos Parlamentas, siekiama pertvarkyti energijos rinką ir užtikrinti perėjimą prie „švarios“ energijos.

Europos Komisija ragina mažinti vadinamuosius pajėgumų mechanizmus, kurie laikomi vyriausybių subsidijomis elektros įmonės, siekiant išvengti elektros tiekimo sutrikimų.

Tokie mechanizmai taikomi arba svarstomi Belgijoje, Kroatijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje. Jais užtikrinamas pakankamas elektros tiekimas paklausos piko valandomis.

Tačiau M.Canete sakė: „Pajėgumų mechanizmai nebus naudojami kaip paslėpta subsidija labai taršiam iškastiniam kurui. Tai prieštarautų mūsų tikslams dėl klimato.“

ES naujoms elektrinėms nustatė 550 anglies dvideginio gramų kilovatvalandei limitą, bet davė laiko esamus pajėgumų mechanizmus pritaikyti prie naujų taisyklių.

Europos Komisija taip pat siūlo 2030 metams nustatyti privalomą 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, kuris yra didesnis už dabartinį mažiausiai 27 proc. tikslą. Tam reikia aprūpinti pastatus nauja energijos taupymo technologija.