Platforma atsidūrė dėmesio centre po to, kai šeštadienį Prancūzijoje buvo suimtas jos vadovas Pavelas Durovas. Jis jau paleistas už užstatą, tačiau negali išvykti iš šalies.

P. Durovas kaltinamas negebėjimu pažaboti ekstremistinio ir neteisėto turinio vis labiau prieštaringai vertinamoje platformoje, turinčioje daugiau kaip 900 mln. sekėjų.

„Telegram“ jau buvo Europos Sąjungos akiratyje prieš Prancūzijos baudžiamąjį tyrimą. Aukšti ES pareigūnai apibūdino „Telegram“ kaip „problemą“.

Tačiau dabar, nepriklausomai nuo Prancūzijos atliekamo tyrimo, Europos Komisija aiškinasi, ar „Telegram“ nėra pasiekusi minimalaus naudotojų skaičiaus, dėl kurio jai turėtų būti taikomos griežtesnės taisyklės.

ES daugiausia dėmesio skiria platformos „socialinio tinklo“ daliai, turinčiai kanalus su šimtais tūkstančių prenumeratorių, o ne individualiam susirašinėjimui tarp kontaktų, kaip „WhatsApp“ ar „Signal“.

Nuo vasario įsigaliojęs naujas įstatymas, vadinamas Skaitmeninių paslaugų aktu (angl. Digital Services Act, DSA), įpareigoja visas ES veikiančias platformas apsaugoti interneto naudotojus nuo neteisėto ir žalingo turinio.

Tačiau platformoms, turinčioms ES ne mažiau kaip 45 mln. aktyvių naudotojų per mėnesį, taikomos dar didesnės prievolės, be to, jas reguliuoja ne nacionalinės institucijos, o Komisija.

Įpareigojimai apima platformų keliamo pavojaus identifikavimą ir priemonių jam sumažinti įdiegimą, taip pat trečiosios šalies audito užtikrinimą.

ES 25 platformas, įskaitant „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „X“ ir „YouTube“, priskiria prie „labai didelių“.

„Telegram“ išvengė papildomų taisyklių, nes vasario mėnesį teigė turinti 41 mln. naudotojų 27 ES šalyse. Komisija pripažino turinti „abejonių“ dėl tokių „Telegram“ teiginių.