Pasak ministrės pirmininkės Kajos Kallas (Kajos Kalas), paminklas Narvoje demontuojamas dėl to, kad kelia pavojų viešajai tvarkai.
„Niekas nenori, kad mūsų karinga ir priešiška kaimynė kurstytų įtampą mūsų namuose“, – sakė K. Kallas ir pridūrė, kad toks žingsnis žengtas reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Nesuteiksime Rusijai galimybės pasinaudoti praeitimi, siekiant sutrikdyti taiką Estijoje“, – pabrėžė premjerė.
Pasak jos, vyriausybė nenori leisti Rusijai „atverti senų žaizdų“.
Netoli Narvos – trečiojo pagal dydį Estijos miesto, kur gyvena daug rusakalbių – ant monumento, skirto sovietų kariams, žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metais išvaduojant Estiją nuo nacistinės Vokietijos, stovi tanko T-34 kopija su raudona sovietine žvaigžde.
Nesuteiksime Rusijai galimybės pasinaudoti praeitimi, siekiant sutrikdyti taiką Estijoje.
Sovietinis tankas bus nugabentas į Estijos karo muziejų Vymsio mieste, esančiame į šiaurę nuo sostinės Talino, pranešė transliuotojas ERR.
Narva, kurios 57,5 tūkst. gyventojų daugiausia yra rusakalbiai, įsikūrusi pasienyje su Rusija, maždaug už 210 km į rytus nuo Talino, o nuo Rusijos miesto Ivangorodo ją skiria Narvos upė.
Antradienį buvo ruošiamasi demontuoti visą monumentą, o „operacija bus vykdoma oriai – pavyzdžiui, prie paminklų padėtos gėlės ir žvakutės bus nuneštos į kapines, o ne išmestos į šiukšlių dėžę“, antradienį vidaus reikalų ministrą Lauri Laanemetsą (Laurį Lenemetsą) citavo BNS.
Estijos transliuotojas ERR pranešė, kad išmontavimo darbai prasidėjo.
ERR svetainėje paskelbtose nuotraukose matyti, kaip Estijos kariškiai ir sunkioji technika perkelia paminklą po to, kai buvo pašalintos gėlės ir žvakės.
Pasak K. Kallas, bendras Antrojo pasaulinio karo aukų kapas Narvoje buvo pažymėtas neutralia paminkline lenta ir liks garbinga žuvusiųjų atminimo įamžinimo vieta.
Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) vyriausybės pareiškime pabrėžė, kad Rusija „norėjo pasinaudoti paminklais, įamžinančiais nusikalstamo okupacinio režimo atminimą, kad pakurstytų įtampą Estijos visuomenėje“.
Pirmadienį Narvos miesto taryba nusprendė, kad paminklas turi būti pašalintas, o netrukus po to prie tanko susirinko minia, protestavusi prieš tokius planus.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, Narvos miesto valdžiai sudėtinga užtikrinti viešąją tvarką“, – tame pačiame pareiškime pridūrė L. Laanemetsas, pavadinęs tai „dideliu ir sudėtingu klausimu“.
Iš viso Narvoje bus pašalinti septyni sovietmečio paminklai, antradienį pranešė vyriausybė.
Estija, turinti beveik 300 km ilgio sieną su Rusija, užėmė griežtą poziciją dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Anksčiau šį mėnesį Estija dėl karo nusprendė uždrausti turistinių vizų turėtojams iš kaimyninės Rusijos įvažiuoti į šiauriausią Baltijos šalį.
Europos Sąjunga, kuriai priklauso ir Estija, jau uždraudė oro susisiekimą iš Rusijos, Kremliui vasario 24-ąją pasiuntus karius į Ukrainą. Tačiau rusai vis dar gali sausuma pasiekti Estiją, o paskui – skristi į kitas Europos šalis.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje verda ginčai dėl rusakalbių statuso. Dauguma jų atvyko į šalį per 50 sovietų valdymo metų.
2007 metais iškeliant iš parko Talino centre vadinamąjį Bronzinio kario paminklą – dar vieną sovietinį karo memorialą – kilo riaušės, trukusios kelias dienas. Per tuos neramumus vienas žmogus žuvo, o daugiau kaip 1 tūkst. asmenų buvo sulaikyti. Estijos rusakalbiai tvirtino, kad demontuojant paminklą buvo trinama jų istorija. Vėliau statula buvo perkelta į karių kapines.
