„Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą privertė mus imtis ryžtingesnių veiksmų ir mes darome pažangą“, – sakė ji.

„NATO gynybos planai parengti, todėl dabar turime atkreipti dėmesį į investicijas į kolektyvinę gynybą. Kiti žingsniai, kurių imsimės, turi apimti mūsų įrangos ir ginklų sistemų atsargų didinimą. Taip pat turime daugiau investuoti į gynybos sektorių“, – teigė K. Kallas.

Estų vyriausybės vadovė pridūrė, kad taip pat reikia toliau plėtoti integruotą gynybos rinką ir standartų suderinamumą, kad visada būtų užtikrintas pasirengimas gynybai. Europos Komisija 2024 metų pradžioje pateiks Europos gynybos pramonės strategiją. Europos gynybos fondas gali būti padidintas 1,5 mlrd. eurų, tačiau to nepakanka.

Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą privertė mus imtis ryžtingesnių veiksmų ir mes darome pažangą.

EVT nusprendė, kad Europos investicijų bankas taip pat turi atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant finansavimo galimybes gynybos srityje. Estija taip pat pritaria tam, kad į padidėjusias valstybių narių išlaidas gynybai būtų atsižvelgta peržiūrint ES nacionaliniams biudžetams taikomas taisykles, kai Europos Komisija vertina biudžeto deficito ir skolos lygį.

K. Kallas dalyvauja ketvirtadienį prasidėjusiame EVT susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ES plėtrai, tolesnei paramai Ukrainai ir ateinančių ketverių metų Sąjungos ilgalaikio biudžeto laikotarpio vidurio peržiūrai.