Dėl to, pasak jo, naujausią Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinę ataskaitą privalo perskaityti visi, kas domisi Rusija, net atsižvelgiant į tai, kad retkarčiais dokumento autoriai bando save apgauti dėl šios šalies ateities.

Tai jau trečioji Estijos žvalgybos tarnybos ataskaita nuo 2016 m. Pirmosiose dviejose vyravo akivaizdi informacija, bet buvo ir anuomet vertingų įžvalgų. Aiškinta, kad Rusijos plačiai taikoma propaganda ir kibernetiniai įsilaužimai rodo ne šalies konvencinių karinių priemonių galią, o silpnumą. Sudvejota Rusijos prezidento Vladimiro Putino gebėjimu reformuoti ekonomiką, nes jis privaląs palaikyti korumpuotą sistemą, kad neprarastų įtakos.

Naujos įžvalgos

Kitaip nei daugelis Rusijos stebėtojų, Estijos žvalgybos tarnyba nenurašo jaunesniosios kartos, vis labiau nepatenkintos V. Putino sistemos korupcija, kurią rodo prabangus aukštesniųjų valdžios atstovų gyvenimo būdas. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad interneto laikais Kremliaus propagandos monopoliui vis sunkiau suvaldyti informaciją. Taip pat pabrėžiamas stiprėjančios opozicijos regioninis aspektas. Švelniai tariant, didžiulės šalies teritorijoje turtas pasiskirsto netolygiai.

Ataskaitoje įdomiai ir nedviprasmiškai vertinama vadinamoji prezidentinė kampanija. Prabėgus vos kelioms dienoms po Ksenijos Sobčiak apsilankymo Vašingtono idėjų kalvėse, ataskaitoje ji buvo aiškiai įvardyta kaip suklastota V. Putino oponentė. „Daugelis rusų nemano, kad ji tinkama prezidento pareigoms, – rašoma ataskaitoje. – K. Sobčiak valdžios kritika visiškai saugi Kremliaus atžvilgiu, o politinė darbotvarkė yra puiki medžiaga atviros viešosios diskusijos regimybei sukurti.“ Vien šis sakinys vertas daugiau nei visos Kremliaus statytinės kalbos ir interviu Jungtinėse Valstijose, pabrėžia L. Beršidskis.

Šlubuojantis ūkis

Estai neklysta ir vertindami Rusijos ekonomikos sistemą: ji pernelyg priklausoma nuo stambių valstybinių įmonių ir gyventojų apatijos. „Piliečiai permainas vertina neigiamai, todėl baiminasi imtis iniciatyvos, bet šiuodu dalykai būtini norint reformuoti ekonomiką“, – rašoma ataskaitoje.

Panašus vertinimas pateiktas neseniai paskelbtame idėjų kalvės „Carnegie Endowment“ dokumente, kuris rodo, kad dauguma rusų nenori didelių permainų. Jų pageidauja nebent vyresnio amžiaus skurdžiau gyvenantys piliečiai, linkę tikėti populistiniais pažadais, įskaitant Kremliaus kalbas. Daugelis mano, kad reformas galėtų įgyvendinti pats V. Putinas.

Estijos žvalgybos tarnyba prognozuoja, kad dėl Vakarų šalių ekonominių sankcijų šiemet Rusijos ekonomikos našumas bus 1 proc. mažesnis, bet taip pat yra įsitikinusi, jog V. Putinas sankcijomis pridengia savo klaidas ūkio srityje. „Susiklosčiusi padėtis saugo Rusijos vadovus nuo kritikos dėl netikusios ekonominės politikos ir tam tikru lygiu padeda paslėpti pamatinius ekonomikos trūkumus“, – skelbiama ataskaitoje.

Machinacijos posovietinėje erdvėje

Estai teisūs ir dėl Rusijos elgsenos Ukrainos konflikte. Iš pažiūros vilčių teikiančiais Rusijos pasiūlymais, pavyzdžiui, įvesti taikos palaikymo pajėgas rytinėje Ukrainos dalyje, iš tiesų siekiama dar labiau įtvirtinti konfliktą, teigia „Bloomberg“ analitikas.

„Rusija akivaizdžiai laiko šį projektą tvariu, nes mano, kad taip galima permesti atsakomybę įvairioms tarptautinėms organizacijoms, sumažinti Rusijos atskaitomybę ir drauge sustiprinti Ukrainos teritorinį vientisumą ardančių darinių – Donecko ir Luhansko liaudies respublikų – statusą“, – rašoma ataskaitoje.

Kone įdomiausios Estijos agentų įžvalgos apie Baltarusiją, kuri dažnai nepakankamai vertinama kaip Rusijos įtakos teritorija. Jei pasaulis nerimauja dėl Rusijos pastangų griauti kaimyninių šalių suverenitetą, tai kodėl taip nedaug kalbame apie perimamą Baltarusijos sienų kontrolę ir planus šioje šalyje įkurti karinę bazę? Siekiant užvaldyti posovietinę erdvę ir praradus daug įtakos Ukrainoje Kremliui tapo itin svarbu užveržti kilpą Baltarusijoje.

Per daug optimizmo?

Vis dėlto, kaip ir ankstesnėse ataskaitose, naujausiame dokumente pernelyg optimistiškai vertinamos V. Putino režimo silpnybės. Teksto autoriaus nuomone, estų žvalgai perdeda opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno ir Vakarų šalių sankcijų įtaką Kremliui.

„Net V. Putiną išrinkus naujai kadencijai Rusijos visuomenė negalės ilgai apgaudinėti savęs ir kaltinti Vakarų dėl negandų ar manyti, kad visas ekonomikos problemas lemia sankcijos, – rašoma ataskaitoje. – Rusai neabejotinai išmano ekonomiką ir politiką, tad nuosekli sankcijų politika padės šioms idėjoms įleisti šaknis.“

Taip pat, pasak L. Beršidskio, estai tikriausiai kiek per daug vilčių deda į silpstančią Rusijos kariuomenės discipliną. Estijos egzistencija trapi, todėl nenuostabu, kad šalis yra linkusi ieškoti V. Putino režimo silpnybių. Antraip beliktų pasiduoti fatalistiškai depresijai nacionaliniu lygiu.

Didžiausias V. Putino sistemos paradoksas yra jos atsparumas, nepaisant prigimtinio prisitaikėliškumo ir institucinio nestabilumo. Kodėl taip yra? Dėl ekonominių negandų estai pagrįstai kaltina paplitusį Rusijos priešiškumą permainoms. Bet jie nesupranta, kaip Kremlius naudojasi šiuo priešiškumu. Galima tik spėlioti, kas galėtų jį susilpninti. To kol kas negali pasakyti net geriausiai Rusiją išmanančios tarnybos.