Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) trečiadienį paskelbė, kad Ukrainai planuojama skirti didelį pagalbos paketą – „bent 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų) per ateinančius porą metų“.

„Tai paketas, turintis padėti įsipareigojusiai, inkliuzyviai ir į reformas orientuotai Ukrainos vyriausybei“, – sakė J.P.Barroso.

Jis nurodė, kad pagalbos detales ketvirtadienį Briuselyje aptars su Ukrainos laikinuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku, kuris dalyvaus nepaprastajame 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderių susitikime, sušauktame siekiant aptarti bendrą atsaką į karinę krizę Kryme.

J.M.Barroso sakė, kad skubus ES prioritetas yra padėti surasti taikų sprendimą krizei, kuris „turi apimti Rusijos ginkluotųjų pajėgų atitraukimą į jų nuolatinės dislokacijos rajonus“.

Pasak Europos Komisijos pirmininko, paketas susideda iš skubių priemonių artimiausiam ir vidutinės trukmės periodams, kuriomis Ukrainai siūloma pagalba dėl prekybos, ekonominė, techninė ir finansinė pagalba.

Tos priemonės būtų tokios:

- 1,6 mlrd. eurų paskolų pagal makrofinansinės pagalbos planą;

- 1,4 mlrd. eurų dotacijų, kurių 600 mln. eurų gali būti skirta per ateinančius dvejus metus;

- 3 mlrd. eurų iš Europos investicijų banko nuo 2014-2016 metų ir siūlomas patikos fondas, kuriame būtų galima kaupti ES biudžeto ir dvišale valstybių narių lėšas;

- darbas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kur ES yra didžiausia akcininkė, siekiant skirti dar 5 mlrd. eurų.

J.M.Barroso pridūrė, kad Europos Komisija taip pat mobilizuos 250 mln. eurų, kad išpirktų 3,5 mlrd. eurų skolų iš pelną duodančių investicijų projektų.

Komisija taip pat sukurtų specialų donorų koordinavimo mechanizmą.

Šis pranešimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Jungtinės Valstijos pasiūlė Ukrainai 1 mlrd. dolerių paskolos garantijas, taip pat nurodė pasiųsiančios į Kijevą techninius ekspertus, kurie patars centriniam bankui ir Finansų ministerijai, kaip spręsti ekonomikos sunkumus.

Šiuo metu Ukraina atsidūrusi prie bankroto slenksčio dėl netinkamo ekonomikos valdymo, didelių energetikos išteklių kainų ir valiutos nuvertėjimo, skatinamo konflikto su Rusija, įsiplieskusio, kai vasarį buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Vakarų šalys pastarosiomis dienomis suintensyvino pastangas įtikinti Maskvą atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos Krymo pusiasalio, kurį jos užėmė Kijeve nuvertus V.Janukovyčiaus režimą, ir pašalinti karo grėsmę.

Europos Sąjunga (ES) taip pat planuoja suteikti Kijevui prekybos lengvatų, kurios buvo numatytos, kai Ukraina praeitais metais ruošėsi pasirašyti su Bendrija asociacijos sutartį. Briuselis taip pat dės pastangas aprūpinti Ukrainą dujomis „atgaliniu srautu“, jeigu nutrūktų tiekimas iš Rusijos.

Kijevo naujieji lyderiai sakė, kad per ateinančius dvejus metus jų šaliai reikės 35 mlrd. eurų (120,8 mlrd. litų) pagalbos. Tačiau trumpalaikiams įsipareigojimams įvykdyti Kijevui trūksta daug mažiau lėšų – tikriausiai apie 4 mlrd. dolerių (10 mlrd. litų), sakė kai kurie ES pareigūnai.